Part

 1    3|      miestietis ir į kaimo liaudį žiūrėjo su panieka. Kaip ir Raudonasis
 2    4|   maktelėjo gryną ir stulpu akyse žiūrėjo į sieną, žiopčiodami ir
 3    5|   neužperėti? - delnu pridengusi, žiūrėjo prieš saulę.~    - Kad užperėsiu
 4    5|         dirbo. Tačiau į darbą jis žiūrėjo savaip. Dviejų trijų dienų
 5    6|         Nuolat atsigręždamas, jis žiūrėjo ir stebėjosi, kaip žalias
 6    6|     alkūnėn ir, galvą pakreipusi, žiūrėjo aukštyn į jo veidą. Ir pasišokėdama
 7    7|      skubėjo ardyti sangrūdų. Jie žiūrėjo, kad medžiai neišsklistų
 8    9|       sunėręs rankas virš galvos, žiūrėjo į lubas. Jis aptingo, suniuko.
 9    9|         Virsnių liaudis klausėsi, žiūrėjo viens į kitą ir pečiais
10   11|          trobą, prilaikė arklį ir žiūrėjo į langus, ar kas nepasirodys.
11   11|       vežti.~    - Žinau.~    Jis žiūrėjo į trobas, kurios iš čia
12   11|     pakėlė akinius ant kaktos. Ir žiūrėjo iš pažemių, geru šypsniu
13   13|       nejausti ir nieko nematyti. Žiūrėjo virš jos galvos pro praviras
14   14|    persisvėrusi, stovėjo Agnė. Ji žiūrėjo į vandenį ir laukė.~   
15   16|       akis.~    Žmonės sustojo ir žiūrėjo. Prieiti prie jo ne visur
16   17|    namiškiams nedrįso. O kaip jie žiūrėjo į Moniką, tai net šiurpu
17   18|    susilaikė nenusikvatojusi. Jis žiūrėjo per jos galvą kažin kur,
18   18|          dar ir blogesnėn.~    Ji žiūrėjo pro langą į kelią, matoma
19   18|       Taip. Tegul velniai.~    Ji žiūrėjo stačiai į jo akis, įsitempusi
20   19|           Likusieji šviesiom akim žiūrėjo į ateitį. O ji turėjo prasidėti
21   20|       Basiuliškių žemėje.~    Jis žiūrėjo, tartum ką ypatinga atradęs,
22   20|      galva ir apglėbęs pečius. Ir žiūrėjo į ją iš taip arti, kad viskas
23   20|            Tilius kramtė lūpas ir žiūrėjo per jos galvą.~    - Visai
24   21|         pakėlė akis ir įsispyrusi žiūrėjo į jo veidą, lyg siekdama
25   22|         paprastai. Jis stovėjo ir žiūrėjo kaip ūkininkas į savo brangią
26   23|   griežėjai, pametę savo įnagius, žiūrėjo pakabesnių, kaip vėzdelio
27   23|             O sakot, kad tas, kur žiūrėjo pro pirties langelį, - lyg
28   24|  sustojusių vyrų stovėjo Agnė. Ji žiūrėjo į plačiai atdarą rūsio angą.
29   24|     plačiai atdarą rūsio angą. Ir žiūrėjo taip, lyg matytų žmogų,
30   25|        turėjo patyrimo ir į viską žiūrėjo tokiom akim. Dviem mergom
31   25|     subarbeno jo pirštai. Į ką ji žiūrėjo, kur žvalgėsi, visur tuo
32   25|        nutuokia. Turbūt nieko. Ji žiūrėjo į Basiuliškes kaip į užburtą
33   25| Basiuliškių palaukėje. Sustojo ir žiūrėjo į lauką, į sodą, į trobas.
34   26|      ranka įsisprendusi šonan, ir žiūrėjo. Tiliui šaukštas pradėjo
35   27|           ir baltais plaukais, ir žiūrėjo kaip į visai svetimą. Iš
36   27|          Senas ir pavargęs žmogus žiūrėjo į lango stiklą. Ne tas,
37   27|              Negyvas?~    Doveika žiūrėjo kažin kur į šoną.~    -