Part

 1    2|         tyla nusiaubė sustojusių širdis. Pustrečio lito už erdmetrį -
 2    3|    pirkėjų nesimatė.~    Tiliaus širdis tirpo kaip lajinė žvakė.
 3    3|                 Išgerk. Atsigaus širdis,- prašė mergaitė.~    -
 4    5|    tokiom brangiom drapanom, jog širdis salo bežiūrint.~    Batsiuvys
 5    5|         Svarbu intencija ir gera širdis. O jis turįs jau susirūpinti
 6    6|     kietai ir nenuilstamai miško širdis galingu genio snapu.~   
 7    7|          supjaustyto, jos ūkiška širdis nepajėgė atsisakyti. Jos
 8    8|          Neramūs pirštai jos, ir širdis nerimsta, jei negali palikti
 9    8|         svečiuose pavalgysim, ko širdis geidžia, - atsisakinėjo
10   10|          vyras, tokios rankos ir širdis, - klebonas dar gerai atsiminė
11   11|     užimančiai troškus, jog salo širdis, ir mintis pavargusi leidosi
12   11| išvažiavę ir ar negrįš tėvai. Jo širdis dunkčiojo, lipo gerkle aukštyn.~    -
13   12|         suveržusi lyg lanku, kad širdis šalo ir bėgo šiurpas nugara.
14   13|        jauno ir manydami, kad jo širdis ne krūtinėje, o suluošintoje
15   13|          ir papuls koks šapelis. Širdis nusalusi atsigaus.~    Jis
16   14|   lūkesčius ateinančiam vakarui. Širdis skambėjo, širdis plėšėsi
17   14|        vakarui. Širdis skambėjo, širdis plėšėsi kaip įpūsta liepsna,
18   14|    švenčiausią. jos vienos, kaip širdis ir siela tėra viena, reikalą.
19   15|    pasiliko Basiuliškėse?~    Jo širdis nė kiek nebuvo atsileidusi
20   17|           Moteriškė tai juk namo širdis, raktas, dvasia. Moka viršaitis
21   18|    saugiai nuo bet kurios akies. Širdis daužėsi pašėlusiu greičiu
22   19|          džiaugsmu perliejo vyrų širdis. Mažai kas tikėjosi tiek
23   19|        išgeriu, tai ir atsiveria širdis. Tokia jau ji kvaila.~    -
24   19|       krašto, jau taip apkartusi širdis nuo tokio gyvenimo. Darbo
25   20|       pjūčiai. Ir nusalusi žemės širdis, išvarvinusi savo sultis
26   20|      ilstelėjusia ranka. E, tėvo širdis kaip ledo plytelė. Nukrinta
27   21|  nušluostė ir atsitiesė. Ūmai jo širdis apšleikšto, ir pasidarė
28   22|      aukštas gaidas ir melžėjoms širdis vakarais graudinąs? Tas,
29   23|         Niekam nevalia. Doveikai širdis apsalo. Terauna kelmai visus
30   23|       Tilius. Ir juto, kaip salo širdis, kaip ją graibė svetimi
31   24|      niekad neapsivylė. Jos gera širdis niekad nebuvo begėdiškai
32   24|       gyslas. Ir surietė į šunį. Širdis mano didelė, kaip arklio.
33   26|         per gerklę ir padėti. E, širdis, širdis - tyčiojasi Petras -
34   26|     gerklę ir padėti. E, širdis, širdis - tyčiojasi Petras - susirasi
35   27|   užkalbinęs. Kam to reikėjo? Jo širdis daužėsi smarkiai. Juk lik
36   27|     klausėsi, kaip smarkiai kala širdis. Nėra ko skubėti. Naktis
37   27|   virpėjo lyg įsisiūbavusi varpo širdis, nors jau varpininko ir