Part

 1    2|      kažko paklausė girininko, ir tuojau abu nuskubėjo ant kelio,
 2    3|       užtarėją mūsų prasčiokų. Aš tuojau bėgu namo, nešu pačiai cukrelio
 3    3|                 Man jau geriau... Tuojau bus geriau... bus gerai... ~   
 4    4|        itin pavargęs.~    Bet jis tuojau turėjo pasigailėti šio kaimyniško
 5    4|           kokią raselę paimu, tai tuojau jakna ir užkaista. Suėdė,
 6    5|         merkė, skatino. Ar būtina tuojau pamatyti šeimininkę, jis
 7    5|          krūtinę apnešė plėnimis. Tuojau pat, nelaukdamas net vakaro,
 8    7|           į namą, kurio paskirtis tuojau paaiškėjo. Jis stovėjo pakeliui
 9    9|        purvą reikėjo nuplauti. Ir tuojau, nelaukiant. Be reikalo
10   12|         jau būtų pasirengusi. mes tuojau pat galėtume pradėti pieninės
11   14|        vietos visą malūno kūgį ir tuojau kildami aukštyn. Kaip niekur
12   14|        išgėręs alaus, jis neidavo tuojau gultis, o prisitraukęs kaladę
13   14|         Jis norėjo gyventi dabar, tuojau pat. Toli toli yra šalys,
14   14|  pasiūlymą jis gavo. Ir galėjo jį tuojau pasiųsti po velnių. Nes,
15   15|         gero pragyvenimo, tai jie tuojau tau prieš valdžią susimokys,
16   17|         rankos, ir pabučiavę, dar tuojau nepaleidžia, bet laiko apgniaužę,
17   17|       manau, kai tik tave pamatė, tuojau. Ar ne?~    - Beveik. Kurį
18   17|           ir prie to žmogaus, jog tuojau galėjo suraminti ji. Bet
19   19|       prašėsi priimami. Priėmė ir tuojau leido pelnyti didelį pinigą.
20   19|           apačios Veronika.~    - Tuojau, tuojau. Dar ant antro šono,
21   19|           Veronika.~    - Tuojau, tuojau. Dar ant antro šono, ir
22   19|        jiems nepadėsi. Jis galėtų tuojau pat eiti ir susirasti tą
23   20|          prieš spiečiaus leidimą. Tuojau ir atlaidai šventos Onos.
24   20|        senatvė. Nebūtinai ji turi tuojau atskubėti. Ji negali skubintis,
25   20|         ūkininko akimi jis galėjo tuojau nustatyti, jog čia būta
26   20|      veiksi šiandien? ~    Jis ne tuojau atsakė:~    - Nebent išsimaudyti.
27   20| apsižvalgiusi nėrė į šalį. Daržas tuojau pat, už tų slyvų ir vyšnių.
28   21|           Kinkėsi arklius ir lėkė tuojau pat.~    - Alus tai gerai.
29   21|         vėsiau daros. Tik kad jūs tuojau degtienės. Tai rytą galva
30   21|         su ponu Mečislovu. Tekėti tuojau jis dar nespiria. Dar palaukti
31   22|         ateis ir pamatys. Kad tik tuojau nesukeltų peklos. Galėtų
32   24|        tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų. Butelis jo rankoje
33   24|         Kai tik tu čia atėjai, aš tuojau sau tariau, kad štai vaikinas,
34   26|        įdomesnio? Ar nesakei, kad tuojau pristatytume, jei kartais
35   27|        painiavų reikia narpliotis tuojau, kol galutinai nesusipančiojai.
36   27|    pasiliko atviras, nes vis tiek tuojau sugrįš. Tereikia tik palaukti,