Part

 1    4|      atvėpė lūpą.~    Tugaudis jau seniai galando iltį ant Doveikos,
 2    4|        klastingai. - Suprojektuota seniai. Tik vis trukdė. Su žydu
 3    4|            glembantiems sąnariams. Seniai vis tebeževernoja apie upių
 4    5|           žavių mergaičių, ne taip seniai dėvėjusių trumpus sijonėlius
 5    6|      nuotaikos. Ir tai atrodė taip seniai buvę, taip seniai, jog žmonės
 6    6|      atrodė taip seniai buvę, taip seniai, jog žmonės per tą laiką
 7    6|           kažkodėl maniau, kad jau seniai jie nuplaukė.~    - Naktim
 8    7|          ir krytimis pusberniai ir seniai ne tiek žuvies, kiek plaukiančių
 9    8|            bėdos. Va, Laurynas jau seniai susidorojęs ir smagiai snūduriuoja
10   10|   Bandininkas...~    - Žegnokitės, seniai Pats Dievas atsiuntė jums
11   10|    atsiminė pernykščią kalėdą.~    Seniai šnypštė, ir tiek. Nors tu
12   10|           rodos, piemenė. Kiek čia seniai lakstė paskui karvės uodegą.~    -
13   10|           ji buvo laiminga.~    Ir seniai negalėjo atsidžiaugti mažiuku.
14   12|         Tikrai, pons viršaiti, kad seniai laukėm, - skubino patvirtinti
15   12|    vienerius baigusi ką tik buvo - seniai pribrendęs laikas kam nors
16   13|     pavasarį. Doveikos vietoje jau seniai ją būčiau išgrūdęs.~    -
17   13|           Aną atmintiną naktį.~    Seniai jau buvo apmalšęs lietus.
18   13|    pėdsakai. Bet tai atsitiko taip seniai ir liko tolimoj praeity.
19   14| apsistumdymus ir barnius. Kiek čia seniai stovėjo atremtas į sieną
20   15|         lendrė paežery. O kiek čia seniai šeštą skyrių baigė. Ece,
21   16|                 Sveiki, sveiki. Ar seniai laukiat? - atkišęs ranka,
22   17|        pagalvojus, kad dar ne taip seniai, dar valsčių tebevaldant,
23   19|            tikėjosi tiek uždirbti, seniai kišenėje beturėjus smulkius
24   19|      pelnytis duonos.~    Kiek čia seniai tai buvo? Ir kaip netruko
25   19|                   Tavo vietoje jau seniai būčiau palikęs tą mužiką, -
26   19|     ištikimas, kaip ir tada, labai seniai. Kaip ir aną tolimą pavasarį,
27   20|         Jis vis tebekartojo anuos, seniai įsikaltus žodžius, kad laimė
28   20|      stengdamasis aptikti kažkieno seniai įmintas pėdas. Šimtai pėdų
29   20|        kalbėjo? Valanda jau turbūt seniai praėjo? Ne, tai ta pati
30   22|    draugiškai. Kada tai visa buvo? Seniai, seniai... Kaip viskas seniai
31   22|        Kada tai visa buvo? Seniai, seniai... Kaip viskas seniai yra
32   22|      Seniai, seniai... Kaip viskas seniai yra atsibuvę - pavasaris,
33   23|          šventės, kad nesusimuštų. Seniai negalėjo užmigti, kai ant
34   23|          jis padarė man? Kitas jam seniai būtų parpinus suskaitęs.
35   24|       negalėjo padaryti. Miške jau seniai nieks nebeganė, ir gaisras
36   27|            slampinėjo sotūs miesto seniai - akiniuoti, su lazdom,