Part

 1    3|        galvą. Plaukai užkrito ant akių.~    - Tau bloga darosi,
 2    3|          rankas, kad griebtųsi už akių. Keli krauju pasruvę brūkšniai
 3    4|            Pamatęs tą senutę, tik akių neišspragink.~    - Olia
 4    4|           švelnumą. Neiškabins ji akių nagais - per ploni pirštai.
 5    5|       saulę, kepurę užsmaukęs ant akių, nugarą atrėmęs į sieną,
 6    5|          Galėjo jos neišleisti iš akių ir tokiu būdu išvengti susidūrimo
 7    6|          voratinklis, vėlęsis ant akių ir erzinęs. Jis džiaugėsi
 8    6|    nenorėjau, - tęsė, nepakeldama akių. - Aš tik užbėgau pasiimti
 9    7|     mergos parūpo? Aha - matos iš akių. Mergom kamarą įtaisė troboj,
10    8|     didesnę priedangą nuo svetimų akių, nuo saulės ir vėjo dūstelėjimų.
11    9| blakstienos tankiai mirkčiojo. Jo akių nieks negalėjo įžvelgti.~    -
12    9|      viršininką. Pamiškėje jam už akių užbėgo Tilius.~    - Leisk
13   10|    išauginta, nedrįstanti pakelti akių į jaunikį, kriošintį krikštasuolėje,
14   10|           Pa, pa... - nepakeldama akių, dejavo vargšė.~    - Tai
15   12|          pirštuose, kišosi arčiau akių.~    - Ar ne du litai? Nugi
16   12| sudarydami kaip ir slogelius virš akių, tepastebimi tik pas senyvo
17   13|      antrąja nubraukė plaukus nuo akių. Ji jautėsi ne mažiau svarbi
18   13|          ištrūkusi iš ją ganančių akių. Pasijutusi pirmą kartą
19   14|        jis, nenuleisdamas nuo jos akių, suspaudęs ranką savo delne
20   14|    dolerio, manydamas, kad tai už akių prikrėtimą. O jis buvo iš
21   15|       žmoną savo džiaugsmui, savo akių šviesai, o ne rūpesčiams
22   18|   nepajėgdamas nubraukti rūko nuo akių, atkištomis rankomis slankiojo
23   18|        baltus vokus ant stiklinių akių, šunes tingiai gynėsi nuo
24   18|          ir atodūsio, iš neramaus akių žvilgsnio ir godžiai išplėstų
25   19|            nuošaliai nuo kelių ir akių. Ten maudėsi duburyje, sriūbčiojo
26   19|           čia suka. Bet iš draugų akių ir linksmybės sumoję, pasiėmė
27   19|    Degtienė plikino gomurį ir ant akių traukė žalią valktį. Nė
28   21| sugražėjusi, kad susitaisiusi. Iš akių matosi, kad didžiai laiminga.~    -
29   22|        linai iš po plūktuvės, ant akių virstančiais plaukais, atkakliai
30   23|           Nujos jam tą bobą iš po akių. Nesidžiaugs ilgai. Aš tą
31   25|       saugojanti jį nuo pašalinių akių.~    Degė tyrelio durpynai.
32   25| išretėjusias rudenio šakas. Į jos akių mėlynumą įsisuko tamsūs
33   26|   akivaizdžių ženklų, jį supurtė. Akių vyzdžiai išsiplėtė, suvokus
34   26| Šeimininkė be priekaištų. Nuo jos akių nieks nepasislėps. Ji stovėjo,
35   26|      daiktas, betgi sekamas šimtų akių iš visų aplinkinių langų.~   
36   27|           šviesa, kad vien tai jo akių dūmimui, jis negalėjo. Jis