Part

 1    1|      darbą ir su šviesa pareitų namo. Ten kas nors yra. Gal motina
 2    2|   juostos, tarbas ant pečių, ir namo.~    - Kas ubagui, kai sodžius
 3    2|     aišku? Yra šeštadienis ir - namo, vyručiai!~    - Nieks tavęs
 4    2|   Pagaliau kas gi? Spjauti ir - namo. Reikia nors kartą kaip
 5    3|     krautuvės iškaba prie vieno namo gonkų. Po jos įkandin kalvė
 6    3|      eiguvos pasodą traukė prie namo, kurio pastogėje, po krintančiais
 7    3|       prasčiokų. Aš tuojau bėgu namo, nešu pačiai cukrelio dėl
 8    4|     matė? Nusigėrei, tai ir eik namo.~    Tiesa, kad niekas nematė
 9    5|     griaužė širdį. Turėjau eiti namo. Nes tikrai manęs laukė
10    5|     lange, kurį tamsino gretimo namo siena. Balta dėme atsišvietė
11    7| priestatu suręstos prie didelio namo šono. Atidžiai nusitrynė
12    8|      Tilius pasidrėbė šalia. Iš namo gilumos sunkėsi svajinga
13    8|         anos paslaptingos dėžės namo gilumoje. Ir tokios klaikios
14   11|        klojosi išilgai kelio ir namo, kaip tik toje vietoje,
15   13|      varsnų ir sparčiai leidosi namo. Jie buvo didelio ūkio gyvuliai
16   14|      nebeiškils. Tačiau vietoje namo jis dar patraukęs per vandenis
17   14|    Lydint autobusų stotin, prie namo, ant suolelio sėdinti senyva
18   17|     aušra pasikelia iš miško ir namo sienose išsiskiria skarotos
19   17|        buvo nurimę ir lauke, ir namo viduje, brakštelėjo už sienos
20   17|      širdies. Moteriškė tai juk namo širdis, raktas, dvasia.
21   18|       paliečianti kaip kalba iš namo gilumos, už kelių sienų.
22   18|    turėjo eiti keliu ir pasukti namo, nes šunes pažino ir bėgo
23   18|       beržais, po žaliu eigulio namo stogu, saulės užlietoje
24   18|       paplepėti.~    - Jau eini namo? - paklausė mergaitė.~    -
25   19|        ir dviračiais išsilakstė namo apsirūpinti maistu ir skalbiniais.
26   19|     kaip šuva perkaręs. Grįžtum namo ir ūkininkautum kaip žmogus.
27   20|      peties.~    Tada jis grįžo namo, nusiteikęs visai kita kryptimi
28   21|       Motina atėjo ir parsivarė namo. O Tilius nesirodė. Ji taip
29   21|         buvo lauke ir apibėgusi namo kampą, kai cvanktelėjo durų
30   22|        Galėtų palaukti, kol eis namo. Tada jau ne jos reikalas,
31   23|       šalin.~    Tilius kiūtino namo. Jam vienam, nuošaliai,
32   25|  šnekėti. Ji apsisuko ir parėjo namo. Viskas pabaigta. Ramių
33   27|         ratais.~    Doveika ėjo namo. Jis grįžo iš kitos pusės.
34   27|        Po daugelio metų jis ėjo namo, ėjo atsikariauti savo Basiuliškių.~   
35   27|       niekas nesulaikė. Jis ėjo namo. Tesišildo prie ugnelės