Part

 1    1|          garsus, atpalaiduojąs iš savęs visa, ką buvo sugėręs per
 2    4|         kad Veronika ištraukė nuo savęs savo pačios reikalams užkeiktą
 3    5|       žmogui nešantis atkišus nuo savęs.~    Du kartu per savaitę
 4    5| aplaistymui, ir sutvirtinimui nuo savęs paprašė kai ko atnešti.~   
 5    8|         Šeimyninėje vyrai jau nuo savęs po kelias išvertė ir aukštinelki
 6    8|      pasitikėjimas ir atsisakymas savęs padėjo jam nugalėti ir pralenkti
 7    9|           keršto žygį ir pyko ant savęs, kad toks neišradingas.~    -
 8    9|           kai mato stovintį šalia savęs, daro viską, kad pasikeltų
 9    9|     visiškai patikėjo ir dėjo nuo savęs.~    - Matyt, kad buvęs
10   11|       paauglės, susikišusios tarp savęs, pasakojosi, juokėsi pasilenkdamos
11   11|        miškakirčių laužų dūmų nuo savęs, ir smego kažin kokiose
12   12|          laikinai. Ir Doveika nuo savęs pasiūlė kaip nors naktį
13   13|        žemės pirkęs ir pradės ant savęs. Vestuvės bus, Tiliau! Tu
14   13|     paguodos tik savo tarpe ir iš savęs. Pro ploną jos bliuzelės
15   13|         duris ir jas palikdama už savęs neuždarytas, per priemenę
16   15|      kiaulysčių, nori pradėti ant savęs. Ir pradės. To jam neuždrausi.
17   15|        drausmę ir pareigą. Ir nuo savęs neketino likti skolingas.
18   15|        jis rimtai, ar juokiasi iš savęs piktu, gaižiu kaip sieros
19   17|         kokią. Vaikinai nepaikino savęs. O dainuoti netingėjo. Bet
20   17|          negražiai pasijuokti. Iš savęs ir iš savo sūnaus.~    O
21   18|            sutirštinus naktį virš savęs. Tada gali tvirčiau pajusti
22   20|       reikalo draskyti ir erzinti savęs. Kam?~    - Tada pasirinkai,
23   21|   nuplaukti skiedra? Jis gėdinosi savęs. Jis niekino save ir buvo
24   22|           Jis tegalėjo niršti ant savęs ir dar didžiau veltis savo
25   22|           jau taip bloga - klausė savęs ir lyg gniaužė alsavimą,
26   22|          susiplėšyti ir padalinti savęs. Juomi dalijosi kili. Ėmė
27   23|       žingsniais ir nepalikusi už savęs pėdsakų. Kaip vėjas, kaip
28   24|      išvaryti. Kuo toliausiai nuo savęs. Kuo toliausiai.~    - Aš
29   25|      ašarų sriautu, užtrenkusi už savęs kamaraitės duris.~    Be
30   25|           bijojo aplinkos, bijojo savęs. Vis mažesniu lanku beapskries
31   25|    pasikliaudama. Nieko sau ir už savęs nepasilikdama. Kaip ji galėjo
32   25|        įtūžimas. Ji vėl nesuprato savęs ir nutarimo taip pigiai,
33   25|           Ir ji pyko ir niršo ant savęs, kad nenueis ir nepasakys,
34   27|       Monika pasiliko. Ji nelaikė savęs merga.~    Doveika įsirėmė