Part

 1    1|           sekdami medžio svirimą. Pamažu jis įgavo greitį. Viršūnė
 2    4|       lempos. Jie grūmėsi tamsoj, pamažu išsiversdami priemenėn.
 3    5|           grįžęs pas draugus. Šie pamažu dažė vaišių likučius. Kaip
 4    6|     stebėjosi, kaip žalias miškas pamažu tamsėjo, iki pasidarė juodas
 5    6|    žirginiais alksnių ir lazdynų, pamažu užleidžiančių vietą skursnoms
 6    6|        spraga. Ėjo platyn, gilyn, pamažu iškeldama keletą trobesių
 7    7|          rankovių įveržtos rankos pamažu nusileido, jas brūkštelėjo
 8    8|      teturi vieną kryptį. Ir taip pamažu, pamažu...~    Apsunkę,
 9    8|           kryptį. Ir taip pamažu, pamažu...~    Apsunkę, atleidę
10    8|           tiško į pernykštę žolę. Pamažu, tykiai ir tačiau sodriai
11    8| Raudonumas susiskirstė dėmėmis ir pamažu išnyko. Jis išblyško kaip
12   10|          Išsiėmė didelę išimtinę, pamažu traukėsi iš ūkio ir iš viso
13   10|    pradėjo naujas trobas statyti. Pamažu, ne iš karto. Vieną vasarą
14   10|          valsčiaus tarybos narys. Pamažu jis ten tvirčiau jautėsi,
15   11|          duodavosi nuglostomas ir pamažu, pamažėliais atsileisdavo.~    -
16   13|       atkylantį nuo Laumakių.~    Pamažu, pamažėle jie ropojo, versdamiesi
17   13|       šypsnio sučiauptose lupose. Pamažu jos prasivėrė, ir ji juokėsi
18   15|         vadovavimui. Kad ir bandė pamažu pratinti, supažindinti,
19   17|     rankas pabrukęs po galva.~    Pamažu geso saulėleidžių gaisras.
20   17|      nieko nebuvo nuostabaus, jei pamažu ėmė priprasti. Kitaip ir
21   18|          pašaly ar už jūrų marių, pamažu užgesęs ar ištiktas svetimuose
22   21|       sklandžiai ėjosi, bet vyrai pamažu įsismagino, ir jos pavasarį
23   22|         taip traukė sunkus akmuo. Pamažu, atstangiai, bet užtikrintai.
24   22|         ji prasistums iš būrio ir pamažu kaip niekur nieko ateis
25   24|       išsilieja iš miškų, kur jis pamažu išeina į plynas lygumas,
26   24|           pilkšvai marga, judanti pamažu, tartum nematomo piemens
27   24|        taip pat leidosi tykiai ir pamažu, persisodrinę garsų srauja.
28   25|         prie vietos...~    Žmogus pamažu susimąstė. Nutilo. Dar sakė
29   26|         nėrinys, suplėšytas vėjo, pamažu leidosi ant šviežios atverstos
30   26|        klaikumą nakties, miško ir pamažu, bet užtikrintai sėlinančių
31   26|       uždėta nerami ranka. Plyšys pamažu didėjo, ir jame vėrėsi statmenas
32   26|        lango kablelį, atkabino ir pamažu pravėrė. Vėsa siūbtelėjo
33   27|           nuo savo tėvo medžio ir pamažu, vinguriuodamas ore, leidosi
34   27|        kokia kaina.~    Žvaigždės pamažu rinkosi žalion dangaus paklodėn.