Part

501   16|                tai toks gražus laukas, kad per dieną vargiai apeitum.
502   16|             rūšies durpė, tokia kieta, kad gali be jokio paruošimo
503   16|             kurui. Susiformavusi taip, kad prilygstanti briketams ir
504   16|             sukurs mūrinę Lietuvą.~    Kad taip gražu bus, net nesinori
505   16|            amžių nejudintą velėną. Ir, kad čia ne juokais užsimota,
506   16|           aukštai pakirptais plaukais, kad nematytųsi žilumo. Judėjo
507   16|              tai neimu į galvą. O kas, kad plikas? Su drabužiais jau
508   16|              metų bendro darbo. Manau, kad teks dar pas jį užsukti.~    -
509   16|         Vargiai jau kada bepasilaikys, kad tiek ir tokių svarbių asmenų
510   16|           nudiegė, ir graudu pasidarė, kad jau jam to niekad nebepakartos.~   
511   16|                Koks klausimas? Žinoma, kad reikia. Tik ar aš sugebėsiu
512   16|           žinai ką? Paprašyk Gužienės, kad leistų Agnę man trupučiuką
513   16|              Moka, pasiutėlė, šnekėli, kad, jei ir kas, negalėtum atsisakyti.
514   16|             jam buvo savotiškai smagu, kad Agnė ateis ir pabus čia
515   16|                nutolę.~    - Girdėjau, kad vedęs? Ar teisybė? Ir jauną,
516   16|               dairėsi Krivickas.~    - Kad viršininkas neatvažiavo, -
517   16|             norėjau paprašyti tamstos, kad man daržinę leistų nusigriauti.~    -
518   16|              To mes nedraudžiam.~    - Kad neleidžia, pons viršininke.
519   16|               Ogi atėmė. Kaip neatims, kad uždarė mane į kalėjimą,
520   16|                teismui, ar ką.~    - O kad ir teisine tokie pat vagys
521   16|                toks, ir taip suvargęs, kad nebūtų drįsęs šokti ir pasmaugti
522   17|              nieko. O vis tiek matosi, kad labai patinka - akys tik
523   17|              Tilius.~    - Sakiau tau, kad ten tų gėrimų tiek, kad
524   17|                kad ten tų gėrimų tiek, kad ir apsakyti nėra kaip. Doveika
525   17|              veidą.~    - Ar aš sakau, kad ji bjauri? Nieko bobelė.~    -
526   17|           gyvendama jos vietoje.~    - Kad tau ir nereikia jos vietos.
527   17|               Taip yra.~    - O manai, kad jie man tai nesakė. ~   
528   17|         pagrobsim. Doveika jam atrėžė, kad šunes jo esą budrūs, taip
529   17|              daug negalįs gerti todėl, kad valdyti tokią mašiną nesą
530   17|                ar aš jau tokia kvaila, kad važiuočiau? Dar nežinia,
531   17|                pat. Žinai, ką ji sakė? Kad tu toks vyras, kokio reikia
532   17|                laiką. Ji skundėsi man, kad liūdna esą kartais ir nyku
533   17|          kartais ir nyku kaip kapuose. Kad iš gyvenimo nieko gero nesą
534   17|             kodėl taip, aš nesuprantu? Kad jau jai atsibodę. Ir kad
535   17|               Kad jau jai atsibodę. Ir kad ji norėtų? Ko ji norėtų?
536   17|        nebežino ko. Taip, ji dar sakė, kad gera esą man, mylimai.~   
537   17|            tėviškės. Ir gerai ji darė, kad taip ilgai gyveno, kad taip
538   17|                 kad taip ilgai gyveno, kad taip atstangiai laikėsi
539   17|        įprastinį kelia. Bet ji žinojo, kad jos pasiges, ir todėl kantriai
540   17|               atlaikys. To dar nebuvo, kad pagniužtų kaip pašutintas
541   17|       pašutintas karklas. Jeigu matys, kad reikia, su šautuvu išeis
542   17|             vien gera. Jau tokia gera, kad pilvus apsimušdami srėbė
543   17|             netingėjo. Bet padainuoti, kad būtų ko.~    - O Jėzau,
544   17|               aš jiems tokią pakursiu, kad vilna smuks gabalais nuo
545   17|             galvą. Va su tąja daržine, kad jų kur...~    - Sakėte jau.~    -
546   17|              lango žmona.~    - Manai, kad lengva atsakyti kodėl? Eime
547   17|        netikėtų. Ar ne tam žmoną vedi, kad skeltumei per pusę viska?
548   17|               pusę viska? Jam negaila, kad turi atskirą kambarį, apstatytą
549   17|               Negalėtumei skųstis. Bet kad daugiausiai šitaip atsitinka
550   17|           pasijausi gerai?~    Išeina, kad kas nors negerai. O kas,
551   17|           daktarą tam tikrą nugabenti, kad apžiūrėtų ir patikrintų?
552   17|          keista jam darėsi pagalvojus, kad dar ne taip seniai, dar
553   17|          patarimų, atmetimo bet kokių, kad ir kukliausių užuominų,
554   17|             reikalus.~    Arklys toks, kad mylių dešimtį važiuotum.
555   17|              ir padėtį. Bent jau taip, kad nesivaržytum ir miesto gatve
556   17|             prie gonkų. Jis žino tiek, kad reikia pirmam išlipti ir
557   17|             gal kitą kartą? Jis manąs, kad teksią dar susitikti netolimoj
558   17|                negalėjau įsivaizduoti, kad jūsų toks ūkis.~    - Ūkelis,
559   17|              dalią? Jis ir statęs tam, kad užuovėją žmogui atneštų.
560   17|             dar reikia. Kai pagalvoji, kad visa gyvenimėlį turi muštis
561   17|             vienatvės, kurs darė visa, kad ji to nejaustų. Daug kartų
562   17|                kitaip ji ir negalvojo, kad bus. Viena dieną Doveika
563   17|             taip ją mylįs, taip mylįs, kad skradžiais tegul eina visas
564   17|             keturiom skubino pritarti, kad tai iš tikrųjų labai rimtas
565   17|             Niekuomet. Tačiau ji mane, kad daugiausiai svėrė vaizdus
566   17|          greičiau, tuo geriau. Ji mane kad negera skubėti. Ir jis be
567   17|          savaitę prieš užsigavint. Jau kad nubrėždavo, kad nutrypdavo.
568   17|        užsigavint. Jau kad nubrėždavo, kad nutrypdavo. Tik, žinoma,
569   17|                kuo tyliausiai. Geriau, kad nematytų ir negirdėtų. Ji
570   17|              greitai stosiančios kūnu. Kad tik nevilkinti. Suk velniai
571   17|            rimtai ji apie tai kalbėjo, kad jam iš karto pasidarė aišku,
572   17|               mano pareiga sutvarkyti, kad žmona ir vaikeliai, kurių,
573   17|              Jai pasirodė itin keista, kad toks senis, kad ir Dievo
574   17|                keista, kad toks senis, kad ir Dievo padedamas, dar
575   17|              visada juos taip išsukti, kad išeitų naudos, savo pridedant
576   17|              ir tryško tokia sveikata, kad būsimų vaikių klausimas
577   17|                Bet tegul ji nemananti, kad tai pakenks jų gyvenimui.
578   17|                     Ji irgi taip manė, kad užteks~    Vestuvės praėjo
579   18|           galvą kažin kur, išsitempęs, kad netrukteltų ir nesukliudytų
580   18|            tiek įsitempimo ir veiklos. Kad ir kaip niekindama visa,
581   18|           Vieno apsisukimo jai užteko, kad pajustų jo vienodumą, nuobodulį
582   18|           negalėjo leisti sau minties, kad prasivertų durys ir tykiais
583   18|            alsavimą, jo pirštų spūsnį, kad galėtų šokti ir bėgti laukais.
584   18|               įsitikinęs visam laikui, kad ne jam ji. Ji rąžėsi, iškeldama
585   18|              jo ranką prispausti taip, kad kraujas sustingtų. Reikėjo
586   18|                     Tai kas čia blogo, kad senis atsigulė?~    - Tiek
587   18|               Tiek tau galiu pasakyti, kad jaunas atsikelia, o senas
588   18|         kinkytis, daktaro. Nors aišku, kad visai be reikalo. Ką čia
589   18|                Ką čia daktaras? Žinia, kad nieko. Juk jis neserga.
590   18|                Iš kur taip gerai žino, kad reikia mirti? - įsikišo
591   18|             tyrelio. Parveskit kunigą, kad pakrapytų švęstu vandeniu.
592   18|                visuotinio juoko.~    - Kad rėšiu per prusnas! Žinok,
593   18|              ir Doveika. - Senas taip, kad aš nežinau, ar bėra kur
594   18|        apylinkėje senesnių. Gali būti, kad ir šimto bus pasiekęs.~    -
595   18|            bloga? Ar neatsitinka taip, kad iš sunkiausių ligų išsirita?~    -
596   18|                neva guosdamas šlubąjį, kad jam gali tekti nugyventi
597   18|            vien jau to yra užsipelnęs, kad pasikalbėtumei su juomi
598   18|            varpininkas šventai tikėjo, kad mirusysis, kur jis būtų,
599   18|                Doveika parėjęs pasakė, kad vienam vyrui teks eiti į
600   18|              netinka. Jaunasis tikino, kad jam bloga galėsią pasidaryti,
601   18|                kaip ir mano. Pasakiau, kad reikia, ir be žodžio. Pilnas
602   18|                žingsniu. Ji pagalvojo, kad jo eisena būtų atskyrusi
603   18|           miškan uogauti.~    - Gerai, kad nueisi, gerai, Monika, -
604   18|             Dievo yra šitaip pasakyta, kad reikia mirusį palaidoti.
605   18|             Tai ar jiems labai galvoj, kad koks senelis karšinčius
606   18|               ir taip gyvai perteiktą, kad nė lašo abejonės neliko.
607   18|                 atsakė Agnė pajusdama, kad kojos per kelius staiga
608   18|                       Iš kur tu žinai, kad jie puikūs?~    - Man sakė.
609   18|             savy iš pavydo ir apmaudo, kad gali ši niekadarė užvilkinti
610   18|                užvilkinti jos valandą, kad gali nežinia kas atsitikti,
611   18|               Na, gerai, aš pasakysiu, kad jis pasiskubintų, kad tu,
612   18|       pasakysiu, kad jis pasiskubintų, kad tu, vargšelė, nenumirtum
613   18|              ir buvo tikra. Užteko to, kad ji jautėsi viena ir galėjo
614   18|              krašto. Ir mažai betrūko, kad būtume uždainavę.~    -
615   19|           vietą. Nu, nu - pamažiukais. Kad ir valdžia moka, ir anai
616   19|               ir nuošaliai. Ir žinoti, kad esi niekam neskolingas.
617   19|              ilgai keliauti. Ir gerai, kad neskubėjo. Jis žinojo, kad
618   19|             kad neskubėjo. Jis žinojo, kad išlošti mažai kam pavyksta,
619   19|        giminingus pojūčius - žinojimą, kad niekas dykai neateina, neturint
620   19|               niekino jį Petras.~    - Kad nepatogu.~    - Nepatogu,
621   19|              Ne tau, bet jai. Pamatys, kad netingi, ir savuosius lieps
622   19|         savuosius lieps trinti. Sakys, kad moterims lygios teisės.~    -
623   19|            peikti. Tik, kai prisimeni, kad jos visos geros tik kol
624   19|                    Kur neužteks... Tik kad grįžti nėra kaip. Užpjautų
625   19|         draugais jau pagerta buvo, jau kad pasišvaistyta, kur tu nelabojo!
626   19|           purtė galvą. Dievuliau mano, kad jis būtų toks kietas, kaip
627   19|             tik dantis sukandęs.~    - Kad kitaip negaliu. Oi, oi... -
628   19|        pakalnėje.~    Tugaudis suliko, kad bus nelengva. Bet jis ir
629   19|        reikaluose geriau susitvarkytų. Kad ir Petras, visos gilios
630   19|              po nakties. Ir ne dėl to, kad šviesa būtų pakeitusi tamsą,
631   19|                pakeitusi tamsą, o tai, kad jau ji praeityje ir nebepasiekiama
632   19|                  Kodėl?~    - O todėl, kad mes kaip šunes, kaulą radę.
633   19|           žiogo muzikanto daina?~    - Kad ir žiogo. Lenk butelio kaklą
634   19|            baltom ir atsakė jam:~    - Kad tu durnas ir nedašutęs ir
635   19|              tu durnas ir nedašutęs ir kad tavo puodynė kaip kazalėko,
636   19|                krautuvėn.~    - Manai, kad jis atneš? - paklausė Tilius.~    -
637   19|            Manęs dar jis klauso.~    O kad ir neatneštų? Baisus čia
638   19|             Tilius jį beregint sulups, kad skiedros lėks į šalis, -
639   19|           prisiplojo visai prie žolės, kad neišsiduotų staigaus raudonio,
640   19|                naginė.~    - Kas sako, kad naginė? - pakėlė Tilius
641   19|            išsitraukė pinigų ir prašė, kad atneštų daugiau. Jie išgers
642   19|              man noris šį tą pasakyti. Kad ir man dantį gelia. Ir aš
643   19|              nežino? Jo gudrybė tokia, kad pavyko dideliu vingiu išsilenkti
644   20|            senoji. Doveika pasistengė, kad tą užmirštą tarpmiškių kampą
645   20|              žibanti po prakaitu akis. Kad ir talpios daržinės, bet
646   20|                niekas nebedrįs sakyti, kad ji ne jo. Gera daržinė,
647   20|            gerai. Užtenka ir savų. Tik kad sūnus nebeatvažiuoja. Ko
648   20|           Tyčia jis būtų daręs, tyčia, kad įrodytų savo valią ir nepriklausomumą.
649   20|              seniai įsikaltus žodžius, kad laimė viena pati nykiai
650   20|          pagyrė, ne išpeikė. Tik tiek, kad jam ji geriau tinkanti į
651   20|              bus pasitaikiusi. O sako, kad šią gadynę jau tokių nebesą.
652   20|              pramogoms. Kiti tvirtina, kad knygos esą beveik tikri
653   20|                 Priešingai - jai rūpi, kad kuo geresni, ramesni išaugtų,
654   20|              trąšų jauno medelio ūglį? Kad ta šakelė perteikti savo
655   20|                ją išsivadinti į lauką, kad bristų šalia per žolę, kad
656   20|             kad bristų šalia per žolę, kad vienam delne ištrintų nokstančią
657   20|            truputį vėliau susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir ne savaime
658   20|          savaime atsiradę pėdsakai. Ir kad joks gyvulys negalėjo atsidurti
659   20|      nusipirkti, kiek tik nori. Gerai, kad neįrėžė savo vardo, o būtų
660   20|            juoko ir nesmagumo. Žinoma, kad būtų. O zimagorai, velniai,
661   20|               sąlygų ir nebeprisiminė, kad ketino daryti visai kitaip.
662   20|               daug, ar tai taip mažai, kad negalima nė sumoti? Jo akis
663   20|               tu nematai?~    - Noriu, kad mane mylėtum.~    - Myliu.~    -
664   20|           viską žinosi. Jis pagalvojo, kad visa tai vienu brūkšniu
665   20|            Netvirtinu, bet man atrodo, kad jis nujaučia.~    - Šlubis?~    -
666   20|             žiūrėjo į ją iš taip arti, kad viskas susiliejo vienon
667   20|             galvojau.~    - Neužmiršk, kad myliu tave.~    Ji atsisėdo.
668   20|                Jis gyveno kitu kuom. O kad niaukstosi, kas čia ypatinga?~    -
669   20|               Tai kas?~    - Ir žinai, kad pradėsiu pavydėti. Tavęs
670   20|         dalintis nė su niekuom. Žinau, kad taip bus. Ne, Tiliau...-
671   20|           pasirodant įtartino šešėlio, kad galėtų tvoti kaip sunkiu
672   20|           sugniaužęs delne. Ir žinojo, kad dar ilgai jaus jos skonį
673   21|              ir pasiekti pirmąja šaką, kad nuo jos pasispirtų į saulę,
674   21|             likusieji ketino ištverti, kad ir kas besidarytų. Jokios
675   21|              Laukinių Vakarų filmuose. Kad ir nelabai tokia, kad ir
676   21|        filmuose. Kad ir nelabai tokia, kad ir skurdoka, bet vis jau.
677   21|                prašytis kaip davatkos, kad susimylėtum?~    - Šalto
678   21|          pamislijus, vėsiau daros. Tik kad jūs tuojau degtienės. Tai
679   21|  besiklausydamos. Milė erzino Tugaudį, kad pasirinksianti studentą
680   21|            savo krautuvės labui.~    O kad Tilius nebesilanko, tai
681   21|             vedžioti mergiščią bernui, kad ir tokio Doveikos. Jos laukia
682   21|              ir be tarnybos. Jei gaus, kad ir tą pačią, tai kita kalba
683   21|              kai ateis, tai taip gaus, kad atsimins. Už tą jau ji nedovanos.
684   21|           gulėtų! Paskui ji pagalvojo, kad duris vis tiek vertėtų laikyti
685   21|               Juk gali atsitikti taip, kad, durims prasivėrus, ant
686   21|            beregint. Jeigu jau už tai, kad bandė tik pabučiuoti ir
687   21|                taip sudirbo tą vargšą, kad net pagailo kitiems. Tai
688   21|             gyvą pamatyti. Pamatė. Bet kad neatvėso pamatęs, tai tikrai
689   21|            taip ir neaišku jai. Gerai, kad vargonininkas. Paspaudo
690   21|                Ji taip jo laukė. Taip, kad sauso medžio tilto sijos
691   21|                to naujo dviračio. Kas, kad jis naujas ir taip blizga,
692   21|                       Sveika, Miliute! Kad sugražėjusi, kad susitaisiusi.
693   21|              Miliute! Kad sugražėjusi, kad susitaisiusi. Iš akių matosi,
694   21|          susitaisiusi. Iš akių matosi, kad didžiai laiminga.~    -
695   21|                tu tai jau nepasakysiu, kad būtum sugražėjęs. Vis juodesnis
696   21|         kempinę sudžiūti.~    - Matau, kad baigi. Pagirios bene?~   
697   21|          Tilius rijo alų taip godžiai, kad net už sienos girdėjosi.~    -
698   21|                kočėlu ar šluotražiu ir kad pasius aižyti mano kaulus.
699   21|          Žinoma, labai. O ką tu manai, kad ne? Tu tikrai... - Ji pakėlė
700   21|              kramtė lūpas ir tvardėsi, kad neišlietų viso skundo ir
701   21|      priekaištų viena srove. Ji jautė, kad taip būtų negerai. Jos šnervės
702   21|            žino. Jau tu kaip šarka. Ar kad neatėjau?~    - Tu jau visai
703   21|               ruošiasi. Pati sakei. Ir kad mus abu kvies, - jis atgavo
704   21|           duobių nekasei.~    - Žinai, kad ne.~    - Tai ką veikei?~    -
705   21|              jis taip pradėjo spausti, kad, išmanytų, du kailius nunertų.
706   21|                      O dabar nebenori, kad su tavim susitikčiau.~   
707   21|           Žiūrėk.~    - Tu ir nežinai, kad mano krikštomočia buvo atvažiavusi. ~   
708   21|            išsives.~    - Aš ne avelė, kad vežtųsi kaip į turgų.~    -
709   21|           labai šauni. Ir tokia graži, kad visi pradės dėl tavęs kazoką
710   21|                tik išsigalvoji. Manai, kad taip ir būtų?~    - Taip
711   22|                 Ir visa tai ištaikyti, kad nesugestų tokiame laike
712   22|             laiškelį, kuriame priminė, kad motiną reiktų pasveikinti
713   22|           dieną. Ar jis taip užsiėmęs, kad visai užmiršęs namus ir
714   22|       saviškius? Ar jam taip esą gera, kad kitų vargo nebenorįs prisiminti?~   
715   22|         alsavimą, tikėdamasis išgirsti kad ir silpniausio atsakymo
716   22|             būtų nusėsti ir pasilikti. Kad ir po tais medžiais, po
717   22|               kuri esanti tokia jauna, kad jo dukterimi beveik kiekvienas
718   22|         daugiau žino. Sesuo irgi manė, kad Tilius čia daugiausia galėtų
719   22|          lėmimo vedamas, atsirado čia, kad iškeltų švieson savo keistai
720   22|                ir išnaudodamas padėtį, kad atsilygintų seseriai. -
721   22|               murdęs balose. Ir gaila, kad nenumurdė.~    - Och, tai
722   22|             baimės ir tik su rūpesčiu, kad Tilius jo neprikultų? Jis
723   22|               nevaleika reiškėsi tuom, kad blevyzgojo ir ževernojo
724   22|                vartų pusėn. Ji žinojo, kad nėra Tiliaus tarp šokančiųjų.
725   22|                ir limonado atsigabeno, kad po šokio būtų kuom atsigaivinti.
726   22|                kaip ji linksminasi, ir kad nėra merginos, kuri taip
727   22|                  Jis ateis ir pamatys. Kad tik tuojau nesukeltų peklos.
728   22|               įeiti vidun ir pasakyti, kad jis vėl čionai. Ir kad nešdintųsi
729   22|                 kad jis vėl čionai. Ir kad nešdintųsi šalin visi pašlemėkai.
730   22|                  Paskui jis nusigando, kad štai po šio šokio ji prasistums
731   22|                norėjo, ir vergė sau. O kad savo ką nors išlaikytų -
732   22|          skersmenį. Jis ir nebetikėjo, kad kitaip galėtų būti. Kad
733   22|                kad kitaip galėtų būti. Kad žmogus tėra sau, ir niekam
734   22|             tėra sau, ir niekam kitam. Kad jis nesaistomas kietų, negailestingų
735   22|      reikalingas globos. Vaikas todėl, kad suaugusį vaizdavosi kaip
736   22|           gyvenimą šį tą. Ar matė kas, kad samdinys skaitytų knygas?
737   22|                savo vietą ir supranta, kad knygos ne jai ir kad tai
738   22|         supranta, kad knygos ne jai ir kad tai tik išdykumas. Tai kam
739   22|               kol pati nepersitikrino, kad jis valo dantis kiekvieną
740   22|               kur prisisukti. Toks jau kad griebtų, Dieve susimylėk,
741   22|          aukštyn.~    - Tai, Laurynai, kad mudu ten įsiveltume. Jau
742   22|                       Su kuom papuola. Kad gyventum, reikia pasimušti.
743   22|              teisybę nušneka šlubasis, kad reikia vikriai pasimuistyti.
744   22|                ant kito. Jis patikėjo, kad Laurynas žino viską. Iš
745   22|             Kas įdomu? Jei pasakyčiau, kad norėjau trobas padegti,
746   22|             Varo lauk. Aš jau žinojau, kad taip bus. ~    Ką jis žinojo?
747   22|              tvirtino sau primygtinai, kad niekas jo nemato, ir gerai.
748   23|                Staigūs, trumpi lietus, kad ir kokio stiprumo, tegalėjo
749   23|  neįprasčiausiose vietose. Jis įjunko, kad ji ateitų ir atsigultų šalia.
750   23|           darbus ir savo moteris taip, kad pasiliktų viena ir niekieno
751   23|              per kiemą, Tilius žinojo, kad ji planuoja ką nors. Ji
752   23|            jauno, lygaus medžio žievę. Kad ir kas ir kaip bus po to,
753   23|                sumintą velėną. Ir kas, kad sprandą nusuks. Tai kas?
754   23|         ūkininko išmone vadovaudamasi, kad diena, prasnausta pavasarį,
755   23|           vakarą lentpjūvės savininką, kad jis per daug buvo išgėręs
756   23|               negailestingo kietumo. - Kad ir labai brangus svečias
757   23|     tolimuosius ir visai nepavojingus, kad galėtų ramiausiai ir be
758   23|          laidoko - ~    Tik man gaila, kad nedrūčiai surišo... ~   
759   23|            pakratydamas,- ar nesakiau, kad taip bus? Ramus tarpmiškės
760   23|            šeštadienio ir tos šventės, kad nesusimuštų. Seniai negalėjo
761   23|          išdėti.~    Kur buvęs Tilius, kad prireikus nė su šakaliu
762   23|           žinau. Aš galiu tą pasakyti, kad nedovanos, - atsiliepė iš
763   23|            kailį. Nebūtų ko. Ar gaila, kad vaikiukas užsimanė pasižiūrėti,
764   23|       neužmerktų akies. Jau po velnių, kad daili, tai daili bobelė.
765   23|             lindęs pas moteras. Gerai, kad Gužas naujo ženklo neįdėjo.
766   23|       nusikeikė išskirtinai šlykščiai, kad ir patys narsiausi keikūnai
767   23|     susilažinti iš skaidriosios litro, kad jau šį kartą tai tikrai
768   23|           jautis pasibaudęs ir, sakyt, kad jau per prievartą. Tik dudena
769   23|            sienos. Taip tik pasitaikė, kad ėjęs iš daržiniukės kaip
770   23|           Petras išpuolęs ir žiūrėjęs, kad blogiau neatsitiktų. Kad
771   23|               kad blogiau neatsitiktų. Kad kokio peilio iš kišenės
772   23|               jei nori.~    - O sakot, kad tas, kur žiūrėjo pro pirties
773   23|             šnekėjo savo Vargdienis. - Kad tas tai jau nieko? Pala,
774   23|           suskaitęs. O aš tyliu.~    - Kad tu durnių durnius, jei tyli.~    -
775   23|            žinai? Buvau andai prašyti, kad daržinę leistų nusigriauti,
776   23|             Sakė tai sakė. O aš sakau, kad geriau būčiau uždegęs. Va.
777   23|               vasarą. Bet jis guodėsi, kad atsiras vis tiek kas nors
778   23|               o jis tau ima ir pasako. Kad apdrausta. Matai, matai,
779   23|           ugnis tokiam į naudą išeina. Kad aną kur. Každaila va irgi
780   23|         galanda, nors visai dėl niekų, kad nedavęs išgerti kažkada,
781   23|               pakuždėjo. Ar jis žinąs. kad Agnei peršą jaunikį? Jei
782   23|       nesuvaldoma.~    Tilius suprato, kad ir Petras nesusigaudo jo
783   23|               viena ruja. Kaimiečiai - kad kelio nepravedė per jų lanką.
784   23|                jų lanką. Griovkasiai - kad jų nerydino karčemoje. Ir
785   23|             karčemoje. Ir jis, Tilius, kad jo žmona tokia jauna. Ir
786   23|               tokia jauna. Ir Monika - kad jos vyras toks senis. Vai
787   24|              trobesių? Kiti pagalvojo, kad pieninė pleška, užniršę,
788   24|               pieninė pleška, užniršę, kad ji mūrinė. Eigulys greičiausiai
789   24|          tačiau buvo pakankamai tanki, kad perimtų ugnį medis nuo medžio.
790   24|       suskaitys. Bet išbėgo tiek daug, kad apšmeižė visus takus ir,
791   24|               patikėti prastam žmogui, kad ir jį palies toksai begalinis
792   24|              viską žinąs.~    - Manai, kad jis iš geros širdies? Pala,
793   24|            nori prisigerinti. Kas jam, kad išgers kelias bačkeles?
794   24|             išsipirkti iš policininko, kad palauktų su mokesčiais.
795   24|           laukus. O ir likusių užteko, kad kiemą paverstų viena stovykla,
796   24|            peklos išėjus - tik paduok. Kad būtų jo iki atsigeriant.~    -
797   24|           išsitepęs! Oi oi, jau matyt, kad lindai visur, kur tik daugiau
798   24|       rūpestingumas.~    - Pasisaugok, kad pati neišsiveltum.~    -
799   24|          užmerkti iš naujo. Negirdėta, kad Basiuliškėse kada nors sausai
800   24|       rūpestingai patikrino ir nutarė, kad pavojaus nebėra. Bet dūmai
801   24|          prasidėjo upės kasimas? Nugi, kad taip. Teisybė kaip diena
802   24|            negalėjo tvirtinti mačiusi, kad būtų kada užėjęs anksčiau.
803   24|              tą patį.~    - Sakau tau, kad padegė.~    Greičiausiai.
804   24|            Monikai. Tada aš ir tariau, kad Doveika bus nupūstas. Nebeliks
805   24|          paėjęs tarpdurin, apsižvalgė. Kad tas pamėklė bent nusirijęs
806   24|          atėjai, aš tuojau sau tariau, kad štai vaikinas, kurs suries
807   25|            viskas praėjo. Ačiū Dievui, kad taip gražiai praėjo. Kai
808   25|             jau laikas iškeliauti.~    Kad Agnė proto įgavusi, rodė
809   25|          tolumų. Ji vengė išeiti lauk, kad koja nepataikytų į tas pačias
810   25|                 Ji sunkiai besusivokė, kad visa tai jau praeityje ir
811   25|                pakilęs iš savo lopšio, kad už keleto valandų ateis
812   25|       prašviesėjimo grandinę? Ji manė, kad būtų geriausia pranykti.
813   25|  išskrendančius paukščius, kurie žino, kad užpakaly palieka pragaištį
814   25|            gūžius grūdų ir nesirūpiną, kad kam nors čia negera ir sunku.
815   25|               Juk kodėl taip atsitiko? Kad atsirado kita, kuri be gėdos
816   25|         aštrius nagus ir juos suleido, kad išplėštų kitam širdį. Monika,
817   25|           turbūt ir tebuvo tiek verta, kad laimėtų iš senatvės apkvaišusį
818   25|                liūnų akis ją įmurdyti, kad nė žymės jos kapo ir atmininio.~   
819   25|             per vėlu. Ji pasakytų jam, kad tegul eina ten, kur buvo
820   25|                davėsi taip suvystomas, kad nė dvasios buvusio smarkaus
821   25|             nebeliko. Ne, ji pasakytų, kad išvažiuoja ir gyvens pas
822   25|               pas tetulę taip puikiai, kad jis tokio gyvenimo nė knygose
823   25|              valkatos. Ji dar pasakys, kad netrukus ji ištekės. Ir
824   25|                netrukus ji ištekės. Ir kad tas vargonininkas visai
825   25|                blogas? Jis toks geras, kad nėra su kuom net palyginti.
826   25|             toks iškilnus kavalierius, kad ano krašto merginos visos
827   25|             bažnyčion renkasi tik tam, kad galėtų jį pamatyti ir pasiklausyti
828   25|                tokie jau jie skursnos, kad atsižadėtų dukters. Bet
829   25|              Mergaitė dar tokia jauna, kad ne metus, bet ir ketverius
830   25|          nesiteiravo nieko patenkinta, kad mergaitė nusileido, tačiau
831   25|         paklausk. O gal jis ir nežino, kad tu išsiruoši?~    - Jis
832   25|               kurio Agnė pasijuokdavo, kad jis nemoka kojų statyti.
833   25|                Agnė, be abejo, žinojo, kad jai jokios bėdos su bernais.
834   25|                jai esant. Jai pagailo, kad išvažiavus nieks apie ją
835   25|                     E, čia pat. Žinai, kad mano kelias trumpas ir visada
836   25|            knietė tučtuojau pasigirti, kad jos kelias ne toks kaip
837   25|            atlikti. Tegul žino Tilius, kad jos netenka visam laikui.
838   25|               nuomininkų dirbama žeme, kad paskui nekukuotų.~    Kelios
839   25|               bus gerai!~    - Žinoma, kad bus gerai...~    Bet vyresnioji
840   25|                atsakė taip niekinamai, kad tik stebėtis reikėjo jos
841   25|           turėsianti?~    Be abejonės, kad visa. Ar kitaip ji keltųsi
842   25|         storomis vilnonėmis kojinėmis, kad gyvatė neįkirstų, šlemštė
843   25|               pyko ir niršo ant savęs, kad nenueis ir nepasakys, kad
844   25|              kad nenueis ir nepasakys, kad Tilius - tai paskutinis
845   25|           dienelė. Laisvė neribota. O, kad tas žmogelis žinotų! Engtų
846   26|          išsigulėti šiaude ir išnokti, kad be baimės aruoduose sulauktų
847   26|              su tokia gaivališka jėga, kad jai pasipriešinti būtų beprasmė -
848   26|                negailestingą įspėjimą, kad laikas yra atėjęs ir jam. ~   
849   26|            metu pasirodė rūsio angoje, kad pati įsitikintų, kaip reikalai
850   26|          įsivyraujančią ligą. Jausmas, kad yra prarijęs plauką, kad
851   26|               kad yra prarijęs plauką, kad jis įsivėlęs priegerklyje,
852   26|       smaugiamos krūtinės. - O maniau, kad kas nors. Kad susirgo ar
853   26|                O maniau, kad kas nors. Kad susirgo ar šiaip negero.~    -
854   26|             kas įdomesnio? Ar nesakei, kad tuojau pristatytume, jei
855   26|            dūmą. Mano pirštai sugrubę, kad juos kur...- siekė laiško
856   26|            nebuvo ką tik iš miestelio, kad negalėtų pavaišinti brolio
857   26|               visai suaugęs vyras? Bet kad jo pirštai būtų sugrubę
858   26|               šią naktį, meldžiamasis, kad pirštai taip dreba? E, e,
859   26|                  mėgdžiojosi Tilius. - Kad juos kur velniai! Kad kur...~    -
860   26|                  Kad juos kur velniai! Kad kur...~    - Ko čia keikies?
861   26|            kokius miškus?~    - Manai, kad aš žinau? Į miškus, eiguliu.~    -
862   26|               gerai gyvena. Ko trūksta kad ir jūsiškiui?~    - Eik
863   26|                apvaryti dar porą vagų, kad nepradėtų šaukti šeimininkas.
864   26|               savo susižavėjimo:~    - Kad aš tokius turėčiau.~    -
865   26|               dar neužtektų. Atsimink, kad tokiems smakams reikia ir
866   26|              eigulį pasiteirauti. ~    Kad jis dar nesiruošė keliauti.
867   26|               Jis jau buvo tokių metų, kad kalbos ir užuominos jo vaizduotę
868   26|           Būdamas jos išlikimas narys, kad ir žemiausio laipsnio, šoko
869   26|           Kąsnio negaliu nuryti,~    - Kad jau suskobęs, net žandus
870   26|               Tai tokia puiki tarnyba, kad apie ją kalbant, reikia
871   26|                       Aš visad maniau, kad tu iškrėsi mums kokią nors
872   26|               pietums?~    - Nemaniau, kad jis būtų alkanas. Kodėl?~    -
873   26|         baigiama apsiprasti su mintim, kad ji palaidota. Kad amžiams
874   26|              mintim, kad ji palaidota. Kad amžiams užkasta. Ir amen.~    -
875   26|           nugirdė eigulys savo žoline, kad tu nebesiklausai, ką aš
876   26|             sukąsdamas lūpas dantimis, kad rėkte neišrėktų gūdaus nevilties
877   26|              vilnos dulka. Suprantama, kad reikia viską mesti ir važiuoti.
878   26|               tau ją kas dainavo taip, kad jos jau amžiams nebeišmuštumei
879   26|               Ko negaliu, tai negaliu. Kad tu žinotumei, kaip mane
880   26|             taip nesakytum. Ima baimė, kad neištversiu tos nykumos,
881   26|               tai nesulauksi iš manęs, kad užmirščiau. Tai turėčiau
882   26|        pasakyti. Žinai ką - tarė jis - kad tu būsi gerokai subobėjęs
883   26|                klausytis. Ką padarysi, kad toks nelemtas mano būdas.
884   26|             save į nagą - moko Petras. Kad neišeina, kiek bandau, vis
885   26|                Mokytas ir ne iki galo. Kad bent amatą kokį mokėčiau.
886   26|                 bet pasakysiu atvirai, kad tu viską prarasi. Viską,
887   26|           žmoną paviliojai. Tai žinok, kad jis gerus šautuvus laiko
888   26|               pabėgėti kuo toliausiai, kad nė aimanos, nė priekaištų
889   26|               tamsu. Be to, juk sakei, kad negrįžta, - jis palietė
890   26|       nebegalėjau nustygti ir atbėgau, kad ir tu žinotum. Kiek vėliau
891   26|                tu mane paliksi dėl to, kad būtumei eiguliu?~    - Ne... -
892   26|                Jis sunerimo atsiminęs, kad žmogus sėdi už durų. Ir
893   26|                žmogus sėdi už durų. Ir kad kiekvienas garsas sunkiasi
894   26|            darąs ne tą, ką reikėtų. Ir kad kitas gal pasielgtų kitaip
895   26|             kambaryje. Taip tu žinosi, kad viskas gerai, ir ateisi.~    -
896   26|                Jis sprogs iš puikybės, kad laukiasi sūnaus.~    - Ar
897   26|             tikra?~    - Dėl ko?~    - Kad, na, kad... tai ne jo?~    -
898   26|                 Dėl ko?~    - Kad, na, kad... tai ne jo?~    - Kvailys! -
899   26|             lik tave. Ir viską dariau, kad kitaip neatsitiktų. O tu,
900   26|                Ar aš galėsiu pasakyti, kad štai čia mano kūdikis?~    -
901   27|            pusryčius, sužiūrėjo rūbus, kad be priekaištų atrodytų mieste.
902   27|        mirkčiojo akimis, bet netikėti, kad tai netikra šviesa, kad
903   27|                kad tai netikra šviesa, kad vien tai jo akių dūmimui,
904   27|          negalėjo. Jis suprato ir tai, kad tik jam vienam lig šiol
905   27|             drįsęs ateiti ir pasakyti, kad va, ponas, pas jus taip
906   27|         patyrimo turinčiam? Tuo labiau kad ateina tokia valanda, kai
907   27|               tokią kvailutę ją esant, kad elgtųsi taip neapgalvotai.
908   27|           kartumu, lyg patvirtindamas, kad jau vis tiek, jau per vėlu.
909   27|             minties baisumas, bet tai, kad tokia mintis jam niekad
910   27|   išsisukinėjimų, kai tik užsimindavo, kad jau patsai laikas susilaukti
911   27|             eibes priežasčių ir tokių, kad tu jų nė patikrinsi, nė
912   27|                to nuo amžių išbandyto, kad laimė - vienam nueidama,
913   27|               ir voką. Ten pat parašė, kad šį vakarą negalėsiąs grįžti,
914   27|              vakarą negalėsiąs grįžti, kad reikalai jį privertę pasilikti.
915   27|             paprašė autobuso palydovo, kad laišką perduotų ten, ton
916   27|               sutemų. Jis apskaičiavo, kad, saulei leidžiantis, autobusas
917   27|                Gužai jau tokie žmonės, kad, viską palikę, bėgs su juomi
918   27|              ūkininko patyrimu suvokė, kad giedra jau baigiasi ir prasidės
919   27|            debesį. Bet jis neatsiminė, kad būtų tai pastebėjęs. Jam
920   27|   nebesikeičiančia kryptimi. Jis manė, kad pavyks išlaikyti.~    Vieškelio
921   27|              ir susiaižo į skeveldras, kad kili turėtų iš to sau naudos
922   27|              Jis bus puvėsių stuobriu, kad ant jo trąšiai sulapotų
923   27|                 Jis atėjo taip tykiai, kad nė šunys nepajuto, ir sustojo
924   27|        galvodamas, kaip jas atidaryti, kad nesukeltų triukšmo. Bet
925   27|               atidaryti ir įeiti taip, kad nepajustų. Viduje buvo kas
926   27|              lova tuščia. Ir nė žymės, kad ji būtų buvusi kambaryje.
927   27|            viso kibiro. Bet jis jautė, kad per daug jo jėgoms sėdėti
928   27|             rankoje.~    - Kas aš jai, kad man sakytųsi, kur eina?~    -
929   27|           krūveles, į didesnes krūvas. Kad paskui galėtų susemti. Jis
930   27|                mielą dieną, ar ne tam, kad atstatytų pašlijusius reikalus?~   
931   27|              pabaigos. Ji net nelaukė, kad taip greitai atvažiuos ir
932   27|               nebus pasikeitę. Geriau, kad dabar niekas nesipainiotų
933   27|                jos tam ir buvo mergos, kad neklausytų. Tik panyrino
934   27|          vaikinas, patsai netikėdamas, kad beveik neskauda. Jos rankos
935   27|             mergoms šlubasis. Ir taip, kad šioms nė mintis nekilo nepaklausyti. -