Part

 1    2| atsiliepė.~    - Nerėkit visi iš karto! - Skubėjo talkon savo ponui
 2    3|          Kad laikraščiai, tai iš karto matytum. Taukinais nagais
 3    3|  gyvuliais tai gali užvaryti, iš karto po pusašį. Tai ne mūsų ožkos -
 4    4|       Tugaudis kniosterėjo ir iš karto atiloko, priešais save išvydęs
 5    4|      prisidengti. Jis nekrito iš karto. Susvyravo, kaire pamosavo
 6    6|       karštį, tartum nenorint iš karto užlieti žemės putojančiu
 7    6|       geriau. Labai aišku, ir iš karto nukristų keli svarai, varginamai
 8    7|         rūgštį reikia pajusti iš karto.~    - Žinoma, kad reikia.~    -
 9    7|         tilto poliai dundėjo. Iš karto, lyg ženklą davus, įniko
10   10|    trobas statyti. Pamažu, ne iš karto. Vieną vasarą nugriovė senuosius
11   11|     kumelę, jis nustebo, kaip iš karto nekilo tokia puiki išeitis.
12   11|             įsiklausė Tilius, iš karto pajusdamas kliūtis savo
13   11| pasitarnauti. Vienok norėtume iš karto sužinoti ir patirti tamstos
14   12|         nepasakysi, - Doveika iš karto buvo pasiryžęs už viską
15   12|      ryžęsi vykti ir surasti. Iš karto pareiškė, jog sodinsis į
16   13|   šveisti blynus, tai po visą iš karto, lyg būtų savaitę nevalgęs.~    -
17   14|       pasakysiu naujieną, jog iš karto išsižiosi, - pradėjo motina.~   
18   14|         labai daug. Taip daug iš karto, jog sukosi galva. Jis viską
19   15|     nereikėjo dergti manęs, o iš karto kreiptis, kaip į žmogų.
20   15|        vyrukai apsižiūrėjo ir iš karto nutarė, kad neverta palaidoti
21   16|     aukštyn.~    Juk taip jau iš karto, kokiam apskrities poneliui
22   17|         čia ir apsigyveno, ir iš karto galėjo pasijusti kaip vienintelė,
23   17|          tai kalbėjo, kad jam iš karto pasidarė aišku, jog atidėliojimai
24   18|       tvaikas būtų svaiginęs, iš karto pasijusdavo įnešta eketėn
25   18| žingsnius žengia. Ir kodėl ji iš karto gali turėti patį geriausia
26   19|        pilna.~    Každaila ne iš karto susigraibė, apie ką čia
27   21| kvailumėlis! Kodėl Tilius jos nė karto taip nevadino? Tilius nieko
28   21|        vis giliau. Jeigu taip iš karto ji būtų prapliupusi ir išdėjusi
29   22|      patį geriausią lapą, kur iš karto, tik viršelį atskleidus,
30   23|          gyvenimą, tokį žavų. Iš karto jis įgijo viską ir tokiu
31   25|          nežinojimą. O turėjo iš karto suprasti, turėjo nujausti
32   26|          ilgai negaištant. Ir iš karto pabėgėti kuo toliausiai,
33   27|          gabiai apsisukti. Ne iš karto, nesukeliant įtarimo. Po
34   27|   kišeninę lemputę. Ją pavyko iš karto užgriebti. Tada išsitraukė