Part

 1    1|          spygliai. Drebulys perbėgo mišką. Jis pasidarė trankiai garsus,
 2    1|         buvimo lyg parengtyje. Ir į mišką jis atėjo su slapta, bet
 3    1| puskarininkiu, jis leitenantu. Aš į mišką žydui malkų kirsti, jis -
 4    2|             kasdien vilkėti, net po mišką valkiodamasis!~    - Aš
 5    2|            rietuves, apsvėrė stačią mišką, laukiantį kirvio. Vėl iš
 6    3|              Vieškelis pjovė balotą mišką aštriu spindžiu taip tiesiai,
 7    3|          naktų glūdumas, kaip juodą mišką, kur nieko regimo, nieko
 8    4|                  Ar suvežė Melamedo mišką? - viena ausimi klausydamasis
 9    4|          išgirs miške? Neik viena į mišką uogauti. Neik, Agne mieloji,
10    5|            netrukus turėjo grįžti į mišką. Gal kas pavėžys? Eigulys
11    6|      pažastim, ketindamas, pasiekęs mišką, išsipjauti lazdą ir pasiejus
12    6|                  Kol atplaukiau per mišką, net apšilti teko. Vienmarškiniui,
13    7|             samdininkui. O pats tai mišką kirtai, ar ne?~    - Kirtau, -
14   10|            taip vėlai valkiojies po mišką?~    - Paklydau, - atsakė
15   11|         kelio juosta pjovė atgijusį mišką, ir jis skardėjo paukščiais,
16   11|              Miškas plaukė Vilkija, mišką pjovė žviegiantys tartokai
17   11|        keletas kitų, žiemą kirtusių mišką, darbavosi prie tvenkinio,
18   12|          kartų, jau beldžiantis per mišką, stabdė arklį, sakydamas
19   13|           širdies plakimas pasiekia mišką ir, atsimušęs aidu, grįžta
20   14|           didžiulis medis, peraugęs mišką ir vienišai rymąs ant jo.
21   16|      atsiranda. Plūkią linus, kertą mišką, skaldą malkas, daužą akmenis
22   17|        ponai vaišinsis. Čia pat, po mišką.~    - Tai kodėl tu nevažiavai?~    -
23   17|      vakarienės, su nerimu žvelgė į mišką. Gero jau nebebus, kai įsimetė
24   18|       jaunystėje. Žiemos kelias per mišką kailiais aptrauktame važyje,
25   19|       gerokai buvo persisvėrusi per mišką ir įkypai smelkėsi pro lentų
26   19|          plaukus lyg per tankiausią mišką.~    - Ei, neimk į galva.
27   24|             valkiojosi tą vakarą po mišką su degtukų dėžute rankoje
28   24|      apskaičiuoti, bet Doveika savo mišką vertino beveik kaip gyvastį
29   24|         pilna burna samprotavo, jog mišką bus padegęs vienas iš tų
30   24|     valdžios miškai?~    - Doveikos mišką padegė. Tik vėjas nusuko. ~   
31   25|          uždavė. Jis žinąs net, kas mišką padegęs. Jis viską žinąs.
32   25|           apdrausti. O kas draudžia mišką? Ir jei ugnelė būtų pasibaudusi
33   26|            šviesa. Švilpauji sau po mišką. Nes koks gi ten darbas?