Part

 1    3|            po krintančiais lašais, virš gonkelių durų, švietė aiškiai
 2    4|      duksliu brezentiniu apsiaustu virš kailinių, pasirodė ant slenksčio.~    -
 3    4|         paukštelėjo dugną į šlaunį virš kelio. Kamštis išlėkė. -
 4    4|        pagalvį, ant kurio, išmesta virš galvos, ilsisi Agnės ranka.
 5    4|             o dešine nubraukė ratą virš galvos. Moterys sukliko
 6    5|          laikraštį. Kitas, iškėlęs virš galvos, plėšė žuvies nugarą,
 7    6|         uogos kraujo lašais žėrėjo virš purios samanos, klastingai
 8    7|             tokio žemo kaip slogas virš galvos, rinkosi balsai,
 9    7|           lėkė, žemės nesiekdamos, virš šiaudinių stogų, virš visko,
10    7| nesiekdamos, virš šiaudinių stogų, virš visko, kas buvo jo jauna
11    8|   pavandeniavusiom akim klaidžiojo virš stalo, kaišiodamas burnon
12    8|           vandenį ir didelę mėlynę virš galvos. Jie galėjo ir toliau
13    9|           lovon ir, sunėręs rankas virš galvos, žiūrėjo į lubas.
14   11|         švelniu ir minkštu įdubimu virš sulenktos rankos. Jeigu
15   11|     Aukštas mūrinis kaminas išdygo virš pastatų kaip tikram fabrike.
16   11|           stikluose. Ji vos kyšojo virš prekystalio. Akinamai balta
17   12|       sudarydami kaip ir slogelius virš akių, tepastebimi tik pas
18   13|         ant linijos ir laukti, kol virš galvos suskambės sparnai
19   13|            pusėje, pro sodo šakas, virš juodo miško brūkšnio, ūmai
20   13|            nieko nematyti. Žiūrėjo virš jos galvos pro praviras
21   18|      užsimerkus, sutirštinus naktį virš savęs. Tada gali tvirčiau
22   20|          laiminamų pasaulį, kybojo virš jo. Ir nieko daugiau. Jo
23   20|      judino lapus ir raminamai ošė virš jo gausių trobesių stogų.
24   22|         mostais ir vis nesugaunant virš galvos besisupančios liaunos,
25   23|     pusiausvyrą ant siauro liepto, virš pražūties, virš duobės,
26   23|            liepto, virš pražūties, virš duobės, kurios dugno jokia
27   24|        tačiau jau kažin kas pakibo virš žemės ir kas kartas vis
28   24|          tikėdamiesi. Dūmai plaukė virš miško, virš vienkiemių ir
29   24|           Dūmai plaukė virš miško, virš vienkiemių ir kaimų ir skurdžiai
30   26|       užsikorusi musė, ir varpelis virš durų vis rečiau betilindavo.
31   26|       nušvito, ir dangus pasitiesė virš jų gėlą ir iki begalybių
32   27|          vėjinis malūnas, ir už jo virš medžių išsikišęs bažnyčios