Part

 1    1|     vyriausias, privalo išeiti iš namų. Namie ankšta, o pasaulis
 2    3|      vežimus, prikrautus visokios namų apyvokos, matė sustojančius
 3    3|     senobinių mylių nutoldami nuo namų. Palangės darželio tvorą
 4    5| išstatytos dvi eilės senų mūrinių namų. Visi kaip vienas, suskirstyti
 5    5|        prie vežimų su visokiausia namų apyvoka ir padaryne. Krautuvių
 6    6|     apsitraukė ūkanom ir jau prie namų besmilko siaura dūmų juostele.
 7    7|      geriau už bet ką liudijo šių namų sočią duoną.~    - Pašauksiu
 8    7|        Imk sūrio, barstyk druską. Namų duonos rūgštį reikia pajusti
 9    8|        Julė, kaip apdairi ir visą namų tvarką žinanti, buvo įgrūdusi
10    8|   pražirgdžiusi kojas.~    Ji mat namų sargyboje. Be jos mat nueitų
11    8|    dirvonuose panamėj.~    Netoli namų iš miško išnėrė vežimėlis
12   10|        uosius ir ąžuolus įvairiai namų reikmenei. Visų gausių trobesių
13   10|          ir atitolinti koronę nuo namų.~    - Tai kas toks buvo? -
14   12|       būtų išviję tą pat dieną iš namų. Jie jau manė sulaukę dienos,
15   14|       motina.~    - Nenori vaikas namų palikti, - ramiai svarstė
16   14|               Nevaro nieks jos iš namų. Tik ko čia trintis dviem
17   15|          ratus. Ir vis toliau nuo namų. Namie gi pati kaip bravoro
18   20|           pačią pirmąją naktį šių namų pastogėje. Jau tada krito
19   20|   pasalūnas ir taip užsislėpęs tų namų žmogus? Tų gerų, turtingų
20   20|         žmogus? Tų gerų, turtingų namų...~    Vidun žergliojo šlubis.
21   21|     atsiminė dieną, kai traukė iš namų su skalbinių ryšuliu, pamautu
22   22|         aukštų ir erdvių Doveikos namų. O namiškių nušvitę veidai
23   22|         judesiu. Jis tolinosi nuo namų, kur liko artimi ir nesugadinti
24   24|     atvažiuodavo parsivežti kuris namų berniokas, ir nuo Veronikos
25   24|       Tokios pat šviesos ropinėjo namų sienomis ir žibėjo langų
26   25|         viena ir kaip paveldėtoja namų ir žemės, tai jaunikių muštinai
27   25|    Nubugdys kur ir paklaidins. Ir namų nebeatrasi.~    - Ir nereikia.
28   26|           esant atokiai.~    - Iš namų.~    - Kas atsiliko?~    -
29   27|     mergaitės, iškeliaujančios iš namų.~    Senas ir pavargęs žmogus
30   27|          Per šešetą kilometrų nuo namų, vienoje kryžkelėje, paprašė
31   27|          Jo ramybė, tik peržengus namų slenkstį, suiro gabalais,