Part

 1    1|     parengtyje. Ir į mišką jis atėjo su slapta, bet tvirta viltimi -
 2    3|        pati didžiausia naujovė atėjo su krautuvės iškaba prie
 3    4|      žinia. Ką tik iš urėdijos atėjo. Valdžia nutarė sausinti
 4    5|      greitai.~    - Pirmadienį atėjo policija ir išsivedė. Karo
 5    5|        kaip obuolys subukytas. Atėjo ir išsivedė nuovadon.~    -
 6   10|      apie Užgavėnes, žiemkeliu atėjo jaunas vyras ir pasiprašė
 7   10|     nuengsiu.~    - Iš kur jis atėjo? Ar ne iš miško? Sakyk tu,
 8   11|  baigėsi valsčiaus dabokle. Ir atėjo čia. Bet argi čia bloga?~   
 9   12|        miegaliai kaip tu? ~    Atėjo jų motina. Seserys griebė
10   12|       ir šuoliu mestis pirmyn, atėjo paskyrimas. Į šią miškų
11   17|       Ir kur tada? Čia ji pali atėjo. Be piršlių ir tarpininkų
12   17|       nebuvusių reikalingų. Ji atėjo čia ir apsigyveno, ir iš
13   18|  toliau, iš laukų ir miško jis atėjo. Nakties paukščio balsu,
14   18|      išsilaikyti vagoje. Po to atėjo pavasaris. Tartum atlikusi,
15   18|      kitaip. Tas laikas tačiau atėjo staigiai ir greičiau, negu
16   18|    greičiau, negu ji manė. Jis atėjo savo laiku - tada, kada
17   18|       iš kilų, jeigu jau kartą atėjo ir pasidarė šio kaimo gyventoja.
18   19|      ir naktį. Viskas per ūmai atėjo. Štai kas. Jis nebuvo tam
19   19|      dideliems įvykiams. O jie atėjo ir nusivedė. Viena užuomaršties
20   20|         Pačiame vidudienyje ji atėjo pas jį. Įsiveržė kaip vėjo
21   21|     ant tilto ir laukė. Motina atėjo ir parsivarė namo. O Tilius
22   22|    rankoje pluošė Doveika. Jis atėjo išleisti išvarytų svečių.
23   23|      daro ir ko jai reikia. Ji atėjo subrendusi ir pasiruošusi.
24   23|   Šienpjūviai jau keikėsi, kai atėjo su daigiais į našias pavilkio
25   24| amžinai netvers.~    Ir staiga atėjo ruduo. Nes, kai žmonės apsidairė,
26   25|      laikų. Jis pamatė Agnę ir atėjo prie jos.~    - Ir kaimynė!
27   26|     kito derliaus.~    Atvanga atėjo staigiai, kiek nelauktai.
28   27|        tas, kurs prieš valandą atėjo savo keliuku, gaubiamu senų
29   27|  pridengę stogus ir kelią. Jis atėjo taip tykiai, kad nė šunys
30   27|      buvo jie. Bausmės valanda atėjo. Jis pakėlė šautuvą, žengdamas