Part

  1    1|           negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs
  2    1|         Meleta galando geležinį snapą į sausą epušės šaką, voverė
  3    1|              piktai švirkštė, žerdama į akis skujų žvynus, o zuikiai
  4    1|            zuikiai skuto iš tankumynų į palaukes.~    Dangaus skvernas,
  5    1|         smelktųsi iš visų pusių gilyn į pačią miško širdį. Garbanota
  6    1|            buvo sukalęs akmenine kūle į žemę. Griūvančių medžių
  7    1|             tuščiais, skubėdami atgal į kirtimus, išvertę savo krovinius
  8    1|       kirtėjai ir nuplukdyti pavasarį į Melamedo tvenkinį.~    -
  9    1|          įpročiu brūkštelėjęs ašmenis į šlaunį, padavė Petras peilį. -
 10    1|             gurgždėjo braukiant vieną į kitą.~    - Užtat kad su
 11    1|           pasigėrėjimą. Neišdribusios į plaštakas, kad galėtų jomis
 12    1|            Skiedros burgzdamos skrido į šalis, aptėkšdamos sniegą,
 13    1|      aptėkšdamos sniegą, atsimušdamos į kitus medžius, atkandamos
 14    1|               dusliu trenksmu, panėrė į sniegą ir nurimo. Tik drūtgalys,
 15    1|             sukdamiesi ir gręždamiesi į papilkavusią erčią, minutę
 16    1|            pūsdami dūmus vienas kitam į akis. Drėgmė krito iš aukšto,
 17    1|           uždarbį ir namolei. Įkrisiu į roges kokio mužiko, ir pavėžys
 18    1|             pagyvenęs ir kandęs dantį į visokią duoną. Ar tau nėra
 19    1|             buvimo lyg parengtyje. Ir į mišką jis atėjo su slapta,
 20    1|              kas kita. Šiuo metu, kai į tavo pragertą galvelę mėginu
 21    1| korespondenciją. vieną laišką atideda į šalį. Jis gali būti iš Miškų
 22    1|           keldamas galvą aukštyn, lyg į pastogę.~    - Būtų mergom
 23    1|            pastogę.~    - Būtų mergom į ką vėpsoti, apvilkus mundierium.~    -
 24    1|           nesiruošiu mokyklon, ne. Va į mūsų kuopą atsiuntė kariūnų
 25    1|                Bet jau tada pasinešęs į ponystę, - sviestu plaukus
 26    1|     puskarininkiu, jis leitenantu. Aš į mišką žydui malkų kirsti,
 27    1|                     Tas, kad jį leido į mokslus, o mane prikinkė
 28    1|        pakinklius. Vietomis subloškiu į krūvą, vietomis - tušti
 29    1|          ženkleliais darniai įsijungė į griūvančių medžių trenksmą,
 30    1|           griūvančių medžių trenksmą, į kirvių poškėjimą, spraginėjimą
 31    1|              spraginėjimą laužo šakų, į riksmus ir keiksmus vežėjų.
 32    1|             jau nesiduoti įtraukiamam į gertuves. Sunku paskui atsikelti
 33    1|            pareigūnai brido iš biržės į biržę. Jie matavo, skaičiavo,
 34    2|            parmuš ant žemės. Atsirems į pirties kampą pypkei patogiau
 35    2|               jog dantys patys smenga į medieną. Taką iškraipo,
 36    2|           kiauroji! - gižiai sukikeno į saują Doveikos piemuo, pašiaušęs
 37    2|            lyg sniego gniūžte stačiai į snukį:~    - Neskubink,
 38    2|          kūjokų ir nuolat daužė kojas į pasipainiojančius kelmus
 39    2|   neužkliūdamas susėdusių vyrų, krypo į pasmėlusias tolumas. Špicas
 40    2|         Špicui, jog mielai būtų rėžęs į jo rūpestingai nuskustus
 41    2|           tankių šaknų. Ir, pasivėlus į sniegą, pakočioti taip,
 42    2|                  Įgaliotinis atsisuko į girininką, ieškodamas jo
 43    2|            nustebo Špicas, žvelgdamas į girininką. Tas linktelėjo
 44    2|          atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų.~    - Palauk, palauk.
 45    2|            šiluma, patogiai atsilošęs į eglišakių krūvą, ir nė blakstienų
 46    2|         parduotų. Ko kito ir neįkalsi į medinę mužiko milžtuvę.
 47    2|            traukė braškančius vežimus į paupį. Miškas plaukė prie
 48    2|            Savo nuotartis jis grąžino į akivaizdų plotą ir visų
 49    2|              lenkdamas ir blaškydamas į šalis. Numetęs botagą ir
 50    2|            jokios baimės ir gailesčio į kiekvieną iš eilės. Apatinė
 51    2|              siaubu iš pažemių žvelgė į Melamedą laukdami, kad tas
 52    2|        nusikeiks, nusijuoks ir, sėdęs į važį, suplieks arklį botagu.
 53    2|                susitraukė ir dairėsi, į kurią pusę pasinešti, atėjus
 54    3|               išvarė ir visus sumurdė į grindinį. Po to vežė molį,
 55    3|              statinaičių nesukraudavo į porines šlajas, kai prieškalėdy
 56    3|              prieškalėdy išsiruošdavo į miestą. Nors liepos avilys
 57    3|            kaip švelniai šlavinėdamas į rėtį biteles. Kaip dera
 58    3|           taip ar taip jis leisdavosi į miestą, kur galėdavo iki
 59    3|               pažeme, suveldamas juos į medžius ir toliau sulydydamas
 60    3|         medžius ir toliau sulydydamas į vieną ištisinę rūko sieną.
 61    3|               Neramiai baubė išleisti į kiemus galvijai. Trynė į
 62    3|              į kiemus galvijai. Trynė į tvoras nutirpusius šonus
 63    3|           atvėpusiu viršumi, atremtas į gėlių puodą. Jis pats sėdėjo
 64    3|            blakstienas. Kiti ramstėsi į sienas, šviežiai išlipintas
 65    3|       paveikslais? Juk daiktą gali ir į prastą supti? - abejojo
 66    3|                Teisybė, botagą jis ir į valsčių, ir į krautuvę nešasi.
 67    3|           botagą jis ir į valsčių, ir į krautuvę nešasi. Kad ir
 68    3|           Každaila buvo miestietis ir į kaimo liaudį žiūrėjo su
 69    3|                    Kur jau ne. Prašom į trobą. Prašom.~    - Uh,
 70    3|              Petras ir Tilius, tartum į jungą sukinkyti jaučiai,
 71    3|              sruvo paausiais ir kaklu į raudonus krūtinės gaurus.
 72    3|     paputžandis bliovė vis garsiau ir į tarpus kaišiojo po žodelį,
 73    3|             prieš akis. Gužienė puolė į tarpą.~    - Susimildami,
 74    3|      Pakumpusiu nykščiu dūrė vaikinui į pagerklę ir tėškė delnas
 75    3|              pagerklę ir tėškė delnas į delną išilgai, lyg nusivalydamas
 76    3|     Vargdienis knarkė, galvą paguldęs į palieto alaus klaną. Snaudė
 77    3|             nereiškia. Policija toli. Į miškus ir pelkynus savo
 78    3|               mintys, ūmai nukeldamos į naktų glūdumas, kaip juodą
 79    3|            manai, neleis? Nu kažin... Į visas tarnybas aš šitaip.
 80    3|             apautų kojų. Jis atsikorė į prekystalį priešais mergaitę
 81    3|              policininkas dūrė pirštu į vielinį tinklelį, kur dar
 82    3|             tarnybą. Ir turiu išvykti į miestą. O kaip iš tiek toli
 83    3|        tvirtai pastūmėtas, atsitrenkė į duris. Jo laimei, jos pačios
 84    3|              dribo visu ilgiu stačiai į patežusį kiemą.~    - Va,
 85    3|            avigalvis akmuo, atsimušęs į spintelę sienoje, pariedėjo
 86    4|              nusiėmęs kepurę, padaužė į šoną, nukrėsdamas stambius
 87    4|              Laurynai, aš tai vožčiau į marmūzę tam poniukui, kad
 88    4|               nesigailėjo koją įkėlęs į tą širšyną. Krivickas Vargdienis
 89    4|                lyg staigiu oro trūkiu į plaučius būtų įtraukęs pusę
 90    4|                  Viena ranka įsikirto į Doveikos kailinių atlapą,
 91    4|             traukdamas vilko jį kartu į aslos vidurį. Kol jie spėjo
 92    4|              susikibti kaip reikiant, į tarpą, kaip perekšlė pasišiaušusi,
 93    4|     atsiprašinėjamas, smuko pro duris į savo važį. Užmiršo ir degtukus.~   
 94    4|               atgalios.~    - Negaliu į jį žiūrėti, negaliu, broleliai
 95    4|            negalėdamas nė pasižiūrėti į sukiužusį žmogėną.~    Tugaudis
 96    4|       skriaudos ir nelaimės išsiliejo į bejėgį raudojimą ir šnirpštimą.~   
 97    4|             mums atnešė. Aukso žinią. Į sveikatą eiguliui!~    -
 98    4|            balselis iš papečkio. ~    Į kamarą grūdosi broliai Jurėnai,
 99    4|             plaštakos patogiai rėmėsi į aslą.~    - Atsibusk, raganiau, -
100    4|          nenusistojusį ir šiltą vertė į gerkles. Buvo ir tokių vamzdžių,
101    4|               ir stulpu akyse žiūrėjo į sieną, žiopčiodami ir gaudydami
102    4|               kad nauja gadynė ateina į tą nuošalų kampą. Jos krautuvė
103    4|               pristatyti spėtų.~    - Į sveikatą, kaimynai, - nešė
104    4|         ateitis, Jatulis įmerkė galvą į dubenį su nugraužtų silkių
105    4|            pėdsako. Nuovargis sunkėsi į kaulus kaip nakties pagėla.
106    4|       kniaukti, o Veronikai šlavinėti į priejuostės kišenę prakaitu
107    4|              išgirs miške? Neik viena į mišką uogauti. Neik, Agne
108    4|              akis? Sėdi jis ir spokso į lovą, kur miega Agnė. Paglosto
109    4|        Nykstant svaiguliui iš galvos, į krūtinę graužėsi nerimas
110    4|       graužėsi nerimas kaip kinivarpa į sausą medį. Užpilti ją reikia,
111    4|               laką, paukštelėjo dugną į šlaunį virš kelio. Kamštis
112    4|            šeimininkas kaišiojo žabus į priežadą. Puode kliuksėjo
113    4|         staigiai truktelėta, atsimušė į jo krūtinę. Jis sušnabždėjo
114    4|               Tiliaus dantys barškėjo į butelio kaklą. Kai atitraukė,
115    4|           pono snukio, labai pavėdaus į kiaulę su cilindru, piešiamą
116    4|               ir krumpliais teškiamos į stalą kortos.~    Kam visko
117    4|              duslų stalo atsitrenkimą į sieną. Žiovulys surakino
118    4|            žandikaulius. Koja pastūmė į vidų atsidarančias duris
119    4|              Špicas taikė iš apačios, į pažandę, ir koja į paširdžius -
120    4|           apačios, į pažandę, ir koja į paširdžius - muštis jam
121    4|          vertino Každaila.~    - Duos į teismą, - manė vienas.~    -
122    5|           akmeniniu grindiniu liejosi į vientisą dardėjimą. Tik
123    5|          pavalkų kamanto. Centai biro į jo šikšninę terbą. Traukė
124    5|              pardavus nepabėk man kur į kiemą, - rinkėjas ėjo prie
125    5|       pajudėti vežime, kad neįsivėlus į kiaušinienę. Vištos dėjo
126    5|            ranką sugrūdęs iki alkūnės į atrištą maišą. Iškėlęs saują,
127    5|               metų, kai keliaujančius į turgų pasitikdavo jau atstu
128    5|            pirklių agentų ir, įsikibę į šalydrangius, brisdavo šalia
129    5|            stiprybę, ir galando peilį į peilį baltai apsitaisęs
130    5|               braukė skustuvo ašmenis į akmenį ir paskui, papustęs
131    5|            akmenį ir paskui, papustęs į diržą, siūlė juomi nukirsti
132    5|       stumdėsi ir žvengė, atsisukdami į bobas, bet su pirkimu nesiskubino.~    -
133    5|             paties pašventintos. Dėsi į romus po stiklu ir turėsi
134    5|         kurios ir vardo nežinojo.~    Į sieną atsirėmęs, aklas elgeta
135    5|             sermėgos.~    Paėjus kiek į šoną, pačiame turgavietės
136    5|           traukė iš statinės ir drėbė į laikraštį. Kitas, iškėlęs
137    5|           vyrų sėdinėjo ant laiptelių į smukles, nenoriai pasitraukdami,
138    5|               ir savo postą ir teises į jį gynė visom išgalėm. Nors
139    5|              viską, jei dirbo. Tačiau į darbą jis žiūrėjo savaip.
140    5|              ant akių, nugarą atrėmęs į sieną, o kojas ištiesęs
141    5|           turėjo pasilenkęs pažiūrėti į jo kojų apačias, kur ant
142    5|          pražuvėli. O pasirėdęs, kaip į vestuves!~    - Sveikas,
143    5|               Matyt, kur brūkštelėjau į sieną.~    - Tai jau. O
144    5|       pasirišęs, jis pasidarė panašus į miestietį, vieną iš tų,
145    5|          pavaišinti. Dabar nuo manęs. Į sveikatą!~    - Tiek to.~   
146    5|            Kartą susilažino ir užnešė į antrą aukštą maišą avižų,
147    5|      išsiversti, - jis turbūt grimzdo į jaunystės laikus, kada taip
148    5|            visiems giriasi. Trauksiąs į teismą už medžiaginius nuostolius.~    -
149    5|               tu jų.~    Jis pasisuko į langą. Šiltas vėjas duskino
150    5|     nujausdamas. Taip ir traukė šįryt į turgų.~    Petras netrukus
151    5|         Petras netrukus turėjo grįžti į mišką. Gal kas pavėžys?
152    5|               daržinėj. Jei eina, tai į atskirą kambarį ir ne pro
153    5|               Eigulys nulingavo tolyn į dūmus, į prieblandą. Pranykdamas
154    5|              nulingavo tolyn į dūmus, į prieblandą. Pranykdamas
155    6|            nematytų per žiemą, sutūpę į medžius ar greitomis kojomis
156    6|              veidą ir drąsiai laužėsi į atsegtą antį.~    Leidosi
157    6|           eiti atbulam, akis įsmeigus į baigiančius sudilti ryškiausiai
158    6|          baudėsi tokiu našiu žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte
159    6|          matyti nieko aplink, žiūrint į daiktus iš nuotolio, žvelgiant
160    6|             užsimerkęs, veidą atsukęs į saulę. Tamsiose lūžtvėse
161    6|         smėlio kalnelių kelias kniubo į lygumas, iš abiejų pusių
162    6|        Sveikas! O kur keliauji?~    - Į malūną.~    Arkliai brido
163    6|             braukdamas purvą nuo batų į tyčia tam reikalui įtaisytą
164    6|       baltuoti ima. Po švenčių jau ir į vagą kibsim, - ūkiškai pritarė
165    6|                 teiravosi Milė, - kad į Basiuliškes pereini? Gal,
166    6|              iš vienos krūvos ir mėtė į kitą, lyg rūšiuotojas prekių,
167    6|            eigulio uosio ir nusileido į slėnelį, - pasigyrė namiškiai.~   
168    6|                 Nugi tu, rimtuole? Ar į davatkų broliją įsirašei?
169    6|          pavasaris abiem rankom kimba į krūtines. Matai, kas darosi
170    6|             popiermalkės atsimušinėjo į tilto polius, trynėsi, brūžinosi
171    6|             pamainom versdami medžius į vandenį. Jie skubėjo, nes
172    6|         plyštančių pumpurų spurgomis, į kurią suskrido pirmosios
173    6|             vieno šulinio ir pildavai į kitą? O kai tą pripildavai,
174    6|              viskas nurims. Ir sugrįš į savo vagą upė, žmonės, naršus
175    6|              paėmė laišką ir perplėšė į keturias dalis. Popieriaus
176    6|           pakreipusi, žiūrėjo aukštyn į jo veidą. Ir pasišokėdama
177    7|      palinkdami nuo svorio, panirdami į dugną, leisdami per save
178    7|              parodyti, mesdamas ranka į kirtimų plynes, abipus pasišiaušusias
179    7|          medžiai neišsklistų per daug į pievas, kur slūgstąs vanduo
180    7|        nesantaikų. Pati upė sunešdavo į plačias pievas ir karklynuose
181    7|             ir drumstas, žuvys mušasi į pakraščius be nuovokos ir
182    7|              ėjo neršti grioviais net į laukus ir, vandeniui slūgstant,
183    7|             žuvis kaip branktas lekia į krantą. Bet reikia tam įgudimo.
184    7|              sau juokais ir nepabelsi į mergų kamaros langą. Ne
185    7|            pro virtuvę.~    Nuo vartų į dešinę atsišakojo lygus,
186    7|              Atidžiai nusitrynė kojas į plaušinį ir nuleido ant
187    7|               nuo priežados, pasisuko į duris ir apmirė. Storos,
188    7|            nusileido, jas brūkštelėjo į sijoną ir apvalainas veidas
189    7|             apvalainas veidas išplito į šypseną. Neaukšta, bet taip
190    7|           Palauksim. O Doveika išėjęs į laukus. Sako, jau arti bus
191    7|          lenktinio peilio ašmenis sau į šlaunį šlubasis.~    Ji
192    7|      stipresni. Gal atkimštumėt? ~    Į ką ji kreipėsi? Šlubis raikė
193    7|              Ir išėjo jie grįstu taku į namą, kurio paskirtis tuojau
194    7|       paaiškėjo. Jis stovėjo pakeliui į tvartus, priešpriešiais
195    7|          priešingos dvejos durys vedė į kambarius su grindimis ir
196    7|               pasiryžusi jas suvaryti į žemę.~    - Atėjau pažiūrėti,
197    7|           pagalvį.~    - Nevers tavęs į tą lovą, nesidžiauk.~   
198    7|             ir iššaukiamai įsisprendė į šonus Julė. - Eik karvių
199    7|                      Tavęs neprašysiu į talką.~    Nebus nuobodu
200    7|               tik pakilęs, - kreipėsi į mergą.~    Ji atsikalbinėjo,
201    7|               vyrija buvo susirinkusi į krūvą ir pasiplepėdami rūkė.
202    7|          rinkosi balsai, susilydydami į jaukų nakties uždangalą
203    7|            stogų reti lašai dar tiško į griovelius. Žemė garavo,
204    7|         dainelėm giesmelėm nugarbstys į Laumakių smėlyną.~    -
205    7|            nurodė Tiliui. - Pats eisi į tvartus. Aprodys, kur kas.
206    7|            Aprodys, kur kas. O paskui į skiedryną. ~    Šėrė arklius,
207    7|        papjaučiau su dalgiu. O patį - į akį tyrely. Suburbsėtų tik,
208    7|               Julė daužė akėtvirbaliu į seną žagrę, pakabintą ant
209    7|           lenktinį peilį pasigalandęs į stalo pakoją, raikė duoną
210    7|            nuo arklio, ir vis dairėsi į langus, ar kas neišeis.~    -
211    7|      nusimanyti, o nauda pati renkasi į aruodus ir sandėlius. Šeimyna
212    7|        subloškia skudurus retkarčiais į krūvą, bet taip, ne per
213    7|           nebegano, o riša ar leidžia į aptvarus. Niekam nerūpi,
214    7|       kontrolasistentu, jis melžia ir į pieninę veža. Su dviem mergom
215    7|           lakus, turėjo būti nustumta į šalį ir sudeginta. Švenčių
216    7|           prasidės, visos rankos kibs į žemę, ją purens, draskys
217    7|           sūkuriavo dulkes ir gręžėsi į dangų tirštų dūmų kamuoliai.~   
218    7|           viršūnės mainėsi iš tamsaus į šviesų žalumą ir į melsvą,
219    7|            tamsaus į šviesų žalumą ir į melsvą, ūkuojant tolumoje,
220    7|    spjaudydami apkartusiomis seilėmis į patižusią aslą. Kas norėjo
221    7|          stalo, nežymiai pažvelgdamas į duris, mėgindamas sugauti
222    8|              už kelių varsnų kabinosi į kitą. Ar tų kelių menkumas,
223    8|     velyknakčio būgnus. Tada nuskrido į šiaurę tūtuodamos gulbės
224    8|            kad graži. Šilta bus, nors į upę eik plukdytis...~    -
225    8|          nemaža. Negi mušiesi miškais į mokyklą, nors ten ir tikri
226    8|          delno išsidėstęs ir suimamas į saują, ruošėsi bendram pasilinksminimui,
227    8|             gausybės stalo ir vilkosi į savo kamaras. Tik moterys
228    8|         tvarką žinanti, buvo įgrūdusi į ryšulį su kitais valgomais
229    8|                kad per daug neįkritus į miegus. Nusnausti pravartu,
230    8|             viščiukai. Kam čia ateitų į galvą pasimerkti pavasario
231    8|       sermėgoje.~    Paskui jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko
232    8|               tvokstelėjo visu pločiu į jo veidą ir pasiliko, tartum
233    8|             Ar tai ir nevažiuos patys į svečius? Tad ką ji veikia,
234    8|           grasino merga, įsisprendusi į šonus, tvirtai pražirgdžiusi
235    8|         ritosi lašai. Kitur jie tiško į pernykštę žolę. Pamažu,
236    8|              traškumo atnešė su savim į nuošalų eigulio kiemą tie
237    8|          paukščių alasas.~    - Dabar į vidų, mūsų rūgšties paragauti. ~   
238    8|               eiti, bėgti, pasileisti į tyrelį, nubristi samanomis
239    8|            ežero. Nusidaužti bet kur, į dar niekad nebūtas vietas.
240    8|         tarpelį ir tarė:~    - Neikim į vidų. Tvanku, prirūkyta.
241    8|           žmonės turi gyventi, remtis į ką nors, kaip Agnė dabar
242    8|               kaip Agnė dabar remiasi į jo petį, koja už kojos žengdama
243    8|               burbulais, išplintančia į aikšteles, įkaitusias saulėje
244    8|            medžių. Jie uždengė reginį į visas puses, palikdami sprindžio
245    8|           palikdami sprindžio plotelį į vandenį ir didelę mėlynę
246    8|       dūstelėjimų. Bet takelis rėmėsi į pažliugusią klampynę, prižėlusią
247    8|            sunkiu akmeniu nugrimzdusį į širdį, į visą jo buitį.~   
248    8|          akmeniu nugrimzdusį į širdį, į visą jo buitį.~    Aną vakarą...
249    8|           debesį, suvysčiusį juos abu į neišskiriamą glėbį. Jis
250    8|             rankos, ir jie pasitraukė į kelio pakraštį, kad neaptaškytų
251    8|            išgirsi. Ir visokie belsis į tavo duris. Bet jei tik
252    8|           Labai nekas.~    - Eikšekit į vidų! Gana staipytis ant
253    9|        sunkiama nuo šaknų ir pakišama į tarpą slapčiom. Jis vėl
254    9|         atramos. Jis žvelgė kažin kur į tolį, į kelią, prapuolantį
255    9|              žvelgė kažin kur į tolį, į kelią, prapuolantį miške,
256    9|              pro kaktą, susiliejančiu į judantį tašką ir išsikedenantį
257    9|              purvo iš pakelės stačiai į akis. Ir jis nuvažiavo nesulaikytas
258    9|             uodega. Tik apgręžk pirma į vartus. O paskui pažiūrėsim.~   
259    9|           rankas virš galvos, žiūrėjo į lubas. Jis aptingo, suniuko.
260    9|              Nemaloni tyla įsiskverbė į visus plyšius, užpildydama
261    9|            jai pajudėjus. Ji atsirėmė į stalą ir sunertas rankas
262    9|         suėmęs jos rankas ir apgręžęs į duris. Ir pastūmęs. Kurių
263    9|   Veterinorius lyg keršydamas leidosi į dainas.~    - Žirgas galvelę
264    9|             klausytis. Svečiai sukilo į namus. Valašinas, geras
265    9|              einam, ponas viršininke, į gerą vietą.~    - Mergų
266    9|            nepasėj.~    Kinkyk kiaulę į ratus,~    Vesim mergą į
267    9|              į ratus,~    Vesim mergą į kapus.~    Parein merga
268    9|            krimsdama.~    Kur geresnę į kišenę,~    Kur prastesnę -
269    9|               kišenę Žeimys ir žvelgė į tamsą.~    - Gausi, gausi.
270    9|            gausi. Atiduosiu Veronikai į rankas. Ji jau žinos, ką
271    9|           Petras sėdėjo priešais, tad į jį pirmiausia ir kreipėsi,
272    9|         nuolankiai. Policija pasisuko į prabilusį.~    - Pirma atsistok,
273    9|         kiaulė, manydama, jog laidary į mėšlą įsiknisus, - paaiškino
274    9|        atspėjai. Pataikei kaip pirštu į debesį. O ar atsimeni, kaip
275    9|        žalmarges pliutinai? Įsitvėręs į uodegą, bėgai iš paskos
276    9|            Nuje. O, kad taip dabar jį į kūčiukę, pas žaląsias, prisimint
277    9|                     Tik neįmurdyk kur į akį. Visam valsčiui užtrauksi
278    9|             nusprendė vyrai, grįždami į trobą. ~    Kinkyk kiaulę
279    9|             trobą. ~    Kinkyk kiaulę į ratus, ~    Vešim mergą
280    9|               ratus, ~    Vešim mergą į kapus... ~- dainavo žmogelis,
281    9|             kur ir kas toks esąs. Tik į popierius pasižiūrėjęs prisiminęs,
282    9|               klausėsi, žiūrėjo viens į kitą ir pečiais trūkčiojo.~
283   10|           šakalius ir juos kaišiodama į žibinčių, pritaisytą galvos
284   10|             bailiai dėbčiodama baltom į besisotinantį pakeleivį.~    -
285   10|           metus. Po pamatais pasikasa į kūtes. Andai mums išvilko
286   10|              pirštais traukti. Slysta į verpstę pats.~    - Moterims
287   10|               Nepaliksiu nė vogio, nė į krūvą subersiu.~    - Gerai,
288   10|             dundėjo žemė. Pėdas statė į vidų, storom, suskirdusiom
289   10|            peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo
290   10|              nedrįstanti pakelti akių į jaunikį, kriošintį krikštasuolėje,
291   10|          kriošintį krikštasuolėje, ir į piršlį, liežuviu keliantį
292   10|           kokie sklypininkai, neverti į žentus tokios senos ir pagirtos
293   10|        susėmus nuo klojimo ir supylus į maišus, senis paklausė,
294   10|        šeimininkas vedėsi kalėdninkus į klėtį atiduoti pyliavos.
295   10|              bėriau ir vėčiau. Grūdas į grūdą.~    - O-o, - atkuto
296   10|             bandos aruodėlio ir vertė į pražiodintus maišus. Visiem
297   10|          kurią žengdamas turėjo mesti į šoną kaip kobinį kokį, vaikio,
298   10|           pasmaugtų kilpom, ir įbruko į roges.~    - Iš kur tu toks
299   10|              todėl vedėsi antrą kartą į klėtį bažnyčios tarnus,
300   10|        drybsojo ant žolės, žiūrėdamas į dangaus debesėlius ir leisdamas
301   10|      neišsimieganti per naktis.~    - Į tinginį merga išvirto, -
302   10| atvažiuojančio kalėdoti. Ir puolė jam į kojas, melsdami susimylėti
303   10|        nelaboji. Nesako. Sukapok nors į gabalėlius. O tyli. Tik
304   10|              atkariai laikėsi, tartum į žemę suvaryta, ir krūpčiodama
305   10|         tretieji ir pats juos surišiu į krūvą moterystėje gyventi.
306   10|        veselią, kad zuikiai išlakstys į pašalius.~    - Tai, tai,
307   10|           dvasiškas, mums netinka jis į žentus, - vapaliojo motina,
308   10|            Dievas atsiuntė jums žentą į namus. Toks vyras, tokios
309   10|          auksinis, versdamas glėbiais į klėtį ir klojimus. Zuzana
310   10|      einančius vieną ir kitą nulydėjo į Laumakių kapelius. Striūnos
311   10|              kas antra savaitė siuntė į bažnyčią ir pasižmonėti.
312   10|              verstuvės. Visas augimas į rankas suėjo. Jomis galėjo
313   10|       raudonais stogais, nusižiūrėjus į dvarus. Po to daržinės,
314   10|            užmačias. Prakirsti spragą į tą nuošalųjį kampą, parodyti
315   10|            pat jo kiemą. Sūnų atidavė į mokyklas. Sūnus ėjo didelius
316   10|                jau iš anksto numatyta į žmonas, baigė pasenti, nuvysti.
317   11|              atveža jo daiktus kažkur į Kruopiškius, pas seserį,
318   11|             daugiau, nes jis pirmasis į vienkiemį atėjęs. Jis tik
319   11|             prilaikė arklį ir žiūrėjo į langus, ar kas nepasirodys.
320   11|            nusijuokė, apžvelgęs kelią į abi puses. Nieks nevažiavo.
321   11|             barkštelėjo botkočio galu į lango rėmą.~    Viduj sušneko,
322   11|              krūtinės.~    - Važiuoju į miestą, Agne. Gal reikia
323   11|             reikia ką parvežti?~    - Į miestą? - išplėtė akis mergiščia.-
324   11|          rambiai kumelei, kai, kritęs į vežimą, pagriebė vadžias,
325   11|              dviese kibę už ąsų, pylė į sveriamąjį baką. Pienininkas
326   11|              baką. Pienininkas žymėjo į knygeles. Ūžė separatorius.
327   11|            Liesąjį leidosi kiekvienas į savo ištuštintus indus taipgi
328   11|     pienininkas, žymėdamas kilogramus į knygelę. Tilius patvirtino.~    -
329   11|                Žinau.~    Jis žiūrėjo į trobas, kurios iš čia buvo
330   11|         Vaikyštis spoksojo visą laiką į jį, ir tik vėliau atsiminė,
331   11|              plaukus. Ir įsispyrusios į kurpaites, nors blauzdos
332   11|             užsimerkus ar įsižiūrėjus į debesis. Kelias tuščias.
333   11|          Niršta ant manęs.~    - Gavo į skudurus ir tegul džiaugiasi.~    -
334   11|             žydelkėlas ir vediesi jas į parką vakarais. Ir pasakysiu,
335   11|             pasakysiu, kad eini šokti į Šaulių klubą.~    - Ką tu?~    -
336   11|                 Vyrai išraudo, vienas į kitą pasižiūrėję. Tugaudžiui
337   11|              ir gaiva, tartum reginys į upės sietuvą su dangaus
338   11|       parduotuves. Ant kampo, įsukant į savo gatvę, su šilto oro
339   11|             gatvę, su šilto oro srove į veidą tvoskė įvairiausių
340   11|            akimirka, jį ūmai nukėlusi į prietemą šeimynos kambary.
341   11|        Vaistininkas pastūmė laikraštį į šalį, viena ranka jį prispaudė,
342   11|           visi plaukai buvo susitelkę į jo žilstelėjusius ūsus,
343   11|            riešo storumo kason sudėti į milžinišką kuodą, jos galvytę
344   11|          susupo popierių, žvilgterėjo į kažkokį sąrašą ir pasakė:~    -
345   11|               siųsdamas save ir visus į pragarą ir šimtą kartų keikdamas. -
346   11|            knygeles ir šventai dėjosi į galvą agronomo patarimus.
347   11|            Jis buvo namie, jis artėjo į namus. Ilga keiksmų virtine
348   11|            Jis pasistengs jai daugiau į akis nepasimaišyti.~   
349   11|          sunkus buteliukas. Yra ką ir į rankas paimti.~    Minutei
350   11|            alsavo. Paskui įrėmė galvą į jo krūtinę.~
351   12|             kelelis su kitu, bėgančiu į Striūnos vienkiemį. Išvedus
352   12|          atėmė iš jo žemes, kai kiti, į tuos panašūs, išbraidė jo
353   12|             pušynas. Tinklo nenuleisi į jo vandenį. Tinklus sudrasko
354   12|              šliaužė paupin ir plaukė į kitą pusę. Miežių sėjimo
355   12|            nebuvo, iš tikrųjų. Nieko, į ką įsikabinti jaunam žmogui.
356   12|            vyrai, verčią popiermalkes į vandenį, niekas tos vietos
357   12|        puslitį.~    - Ačiū, ačiū. Tai į panelės sveikatą išgersiu.
358   12|           pradėjo knapsėti, linkčioti į priekį ir kraipytis į šonus.
359   12|       linkčioti į priekį ir kraipytis į šonus. Arklys ėjo kaip jam
360   12|         ryšulio. Sutemos tirštai gulė į upės klonį. Iš jo pasikėlė
361   12|       pasikėlė rūkas. Grelimame name, į kur nukulniavo kaimietis,
362   12|       apčiuopti, tai klausa ją nunešė į be galo margą ir turtingą
363   12|          sūpuojančio staiga pereidavo į klaikiai išgąstingą riksmą,
364   12|             išgąstingą riksmą, tartum į tų vasaros naktų dainininkių
365   12|           sparnais, grįždama atgalios į platumas ir naktį. Sausai,
366   12|      vieškelio nelygumuose. Gramzdino į daubas ir į juodą miško
367   12|    nelygumuose. Gramzdino į daubas ir į juodą miško tankmę, kur
368   12|              mergaitė bėgo, įsikibusi į vežimo galą, ir neprisiprašė
369   12|             pamatyti. Mergos prunkštė į saujas. Gužienei tespėjus
370   12|           senos kartos girininku arba į atsargą išėjusiu karininku,
371   12|               taip sakant, įvesdinimą į naujas pareigas.~    - Žinoma,
372   12|              ir valdininkai tesistatė į savo kambarius. Viršaitis,
373   12|               plunksnakotį.~    - Jau į tokią lovytę mėgėjų atsirastų.
374   12|        obuolių virėsiais. Ji pažvelgė į jo mažas ir darbo nesuvargintas
375   12|          įžvalgumu susivokė nusuokusi į pūdymus, susigėdo ir, staiga
376   12|           sukąsdama, nagus suleisdama į delnus, kad nepasiųstų ko
377   12|             nepasiųstų ko nors seniui į kaktą. Ir nesuriktų, liepdama
378   12|                viska palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama,
379   12|          negalėjo šilčiau pasižiūrėti į akis? Pasižiūrėti ir apsisukti
380   12|             jos laidos merginos nuėjo į pienines. Visos, išskyrus
381   12|             pirmyn, atėjo paskyrimas. Į šią miškų sėdybą, į grietinės
382   12|       paskyrimas. Į šią miškų sėdybą, į grietinės nugriebimo punktą,
383   12|               Bet visi užmanymai dužo į šipulius, pažvelgus pro
384   12|          karto pareiškė, jog sodinsis į vidurį ir vešis pas save.
385   13|             sunkūs taškai. Turi šauti į naktį ir pataikyti.~   
386   13|          didžiuosius darbus, išeinant į lauką sėjai. Ir išleidžiant
387   13|          sėjai. Ir išleidžiant vaikus į platų pasaulį painiais,
388   13|         Knietė labai paleisti žvirblį į jos kudlas.~    - O būtų
389   13|            žerglioja, pėdas statydama į vidų, kaip žalmargė iš ganyklos,
390   13|                   Susikabino rankomis į jo alkūnę, parietė kojas
391   13|              orą saujomis ir atsirėmė į jo nugara pailsėti.~    -
392   13|       versdamiesi kuprom, susiliedami į kalnus, atverdami daubas.
393   13|           dulkių saujas, bloškė jiems į akis. Ir kaukdamas nusirito
394   13|         aštriai, tartum būtų atsimušę į vienas kitą didžiuliai akmenys.
395   13|          Nieko.~    Vanduo, atsimušęs į žvyrą, plovė jų kojas. Vėsi
396   13|           Pasikūprinęs ir svyruodamas į šalis, pasileido kelio viduriu.
397   13|              tom pačiom akelėm išeiti į lauką.~    - Iki pokaičio
398   13|              kinkėsi arklius ir išėjo į tolimiausią lauko rėžį,
399   13|             paleisti spinduliai smigo į permerktą velėną. Ir garai
400   13|               skaistų rytmetį, panašų į šį. Kai ji trynė užmiegotas
401   13|              tolstančiais, bėgančiais į priešingas puses. Kiekvienas
402   13|           Sugrįžęs ir bandąs įsistoti į tas pačias vėžes. Po daugelio
403   13|               Arkliai, išgirdę dūžius į seną žagrę sėdyboje, šaukiančius
404   13|           sulaukti pokaičio ir kristi į vėsų ir naktį nepaliestą
405   13|          vedėsi arklius, vertė maišus į vežimą. Visos jėgos sutartinai
406   13|             primina koja ir įspaudžia į purią dirvą. O po to buvę
407   13|         nesurinkai. Jas įspaudei koja į žemelę, ir jos ten supuvo
408   13|                Viena ranka įsisprendė į šoną, o antrąja nubraukė
409   13|             ji pasivijo ir kiūktelėjo į ratų galą ant dugno lentos,
410   13|                Jų veidai buvo nusukti į priešingas puses. Ji avėjo
411   13|        kurpaites. Tekiniui nusileidus į duobelę, kurpaitės siekė
412   13|            Tekiniai minkštai spaudėsi į vešlią žolę.~    - Kaip
413   13|           juoką.~    Jis suko tiesiog į daržinės duris.~    - Ačiū
414   13|      pamanykite. Tik kažin kaip senis į tai būtų pasižiūrėjęs? Ji
415   13|               lengvai kilnojo ir mėtė į vežimą. O trąšos jį apšildė.
416   13|              laikydamas glėbyje, nešė į ratus. Paskutinį žingsnį
417   13|             Maišas krito.~    - Bėgam į vidų! Pažiūrėsiu kokių nors
418   13|           platus koridorius praėjimui į kitus, nes bent trejos durys
419   13|          atrėmė jo skaudamą ranką sau į krūtinę.~    - Dabar. Na,
420   13|          sandėrį su bernu, ateinančiu į jų ūkį.~    Stangūs plaukai,
421   13|           kaip ir norėdama ją atremti į sieną, pilna nuovargio ir
422   13|             nepaisydamas vištų smūgių į nugarą, atkakliai brukosi
423   14|              stovėjo Agnė. Ji žiūrėjo į vandenį ir laukė.~    Jeigu
424   14|               jos neišgelbės, ji šoks į patiltės duburį ir nusiskandins.
425   14|            nepatiko, kad greičiausiai į bažnyčią jos karsto neleis
426   14|            apsakyti nesą kaip. Trenkė į liepą. Nuo viršūnės iki
427   14|             Agne - ji vėl pasižiūrėjo į seserį - išdrebėjusios visą
428   14|               kuri niekad nepakrypsta į vakarus. Kaip traškus ir
429   14|           ūglių nesulaikomu veržimusi į saulę ji buvo pasišokusi
430   14|               seniai stovėjo atremtas į sieną dviratis. Ir ant tos
431   14|               senos moterėlės, kištis į jos švenčiausią. jos vienos,
432   14|                Kai kurios iš jų krito į medžius, kitos leidosi dar
433   14|          leidosi dar žemiau ir vėlėsi į vešlią žolę, kur ilsėjosi
434   14|             ji apsisuko, įsisprendusi į šonus, ir paduskeno jį už
435   14|      įsipjauna. Dėl niekų juk nelėksi į miestą. Ir aprišimui tvarsčio
436   14|              atidaryti malūno dureles į vėjo pusę? Kokia baisi jėga
437   14|            suėmęs jo pečius, keldamas į vežimą, ir, matyt, netyčia
438   14|             anglių dulkės, įsiėdusios į kraują ir matomos po oda.
439   14|               jog jis gyvas leidžiasi į kapą ir iš jo nebeiškils.
440   14|                jeigu jau kartą išėjęs į svietą. Pasiekęs Čikagą
441   14|          Spėjo vesti, padėti dolerius į banką ir jau dairėsi ko
442   14|           atsigynė, tik spirdamas jam į blauzdą. Arba kaip tas su
443   14|          šiustelėjęs žiupsnelį pelenų į akis ir pilnoje praeivių
444   14|            jos atšvaitus, krintančius į jautrią ir imlią jaunystės
445   14|         kiečiau imasi ir kitaip žiūri į reikalą. Tėvo paliktai žemei
446   14|             aikštes, parkus. Nusivedė į kiną, kur garsinis filmas
447   14|           sakė? - įsikibdama tvirčiau į ranką. sušnabždėjo sesuo.~    -
448   14|               tai šunininkei paleisti į jos susivėlusį kuodą.~   
449   14|             Ir nejau tik dabar suaugo į vyrus ir pajuto jėgą? Tos
450   14|             tūnota ne vien raumenyse. Į jį žvelgė lūkestingos akys.
451   14|              ilgėjosi ir tiesė rankas į jį. Tereikėjo tik nueiti
452   15|            Būtų jau geriau nevažiavęs į turgų. Tokius reikalus ir
453   15|            prikibęs, kaip erkė karvei į tešmenį, kad nė dantim neatlupsi.
454   15|             Bjauriai įkyri musė lindo į tarpą, siūdama nuo vienos
455   15|               degtienės taurelėje. Ir į ūsus ji taikė įsivelti nesirūpindama,
456   15|             Krivickai, pats iš tuščio į kiaurą pilstai. Žinai, kaip
457   15|               iš karto kreiptis, kaip į žmogų. Jei teisybė tavo -
458   15|   pasikalbėjęs. o ne puolęs kaip šuva į blauzdą. Ir gal būtume sutarę?
459   15|             pastatei.~    - Nereikia. Į sveikatą.~    Doveika buvo
460   15|             kad ir parduos. O jis dar į krūtinę kimba, kai nori
461   15|          skudurus ir išeis su kastuvu į tyrelį. Tilių jis vertino.
462   15|             pavarinėti. Jo akys krypo į Tilių. Iš pat pirmos dienos
463   15|     Paprasčiausiai - galėjo nežiūrėti į kalendorių ir nesirausti
464   15|               rankovių neprisimelžtų. Į ten, kur reikia, į tam skirtą
465   15|     neprisimelžtų. Į ten, kur reikia, į tam skirtą indą.~    Nemalonius
466   15|              padaryti. Kada važiuosim į miestą, ir išsirinksi bendrovėje.
467   15|              darbu. Bet jis nepanašus į tokį.~    Paskui jau po
468   15|              Laurynas, atrėmęs nugarą į vandens bosą, užkeltą ant
469   15|             ant ratų, su kuriuom vežė į lauką vandenį karvėms girdyti.~    -
470   15|                ir užsirūkę pūtė dūmus į dangų ir šnekučiavosi. Ilga
471   15|    nebepaslinksiu prie gyvulių? Išveš į prieglaudą? Sako, tokia
472   15|                plonai zyzdamas, lindo į ausį. Bus lietaus, manė
473   15|             iš laukų uorės ir vežimai į daržines, klėtis ir viralines,
474   15|             dalininkas. Ir nesileisti į svarstymus, jog kurią dieną
475   15|       žiupsnelis.~    Jo mintys krypo į ją - ir taip, tartum ji
476   15|               ir taip, tartum ji būtų į vyno stiklinę įvarvinusi
477   16|               rūkančių ir spjaudančių į vandenį. Griovių šlaituose,
478   16|                ir ant kelio, pasirėmę į kastuvus. Jauni, paraitytomis
479   16|              ir spjovė porą kartų sau į delnus. Juos trindamas,
480   16|      linktelėjo ir galva movė tiesiai į pilvą, nudrėbdamas į kelio
481   16|          tiesiai į pilvą, nudrėbdamas į kelio dulkes užpuolėją.~    -
482   16|             numesto kaulo ir, sustoję į savo vietas, nepasius mėtyti
483   16|            naginėmis. Aižydamosi biro į šimtus raginių, persisunkusių
484   16|            popiermalkes, versdami jas į vandenį ir plukdydami žemyn
485   16|             smigiais dygsniais varėsi į aukštį, užtvinusios plotus
486   16|            gaivia žaluma, atsirėmusia į senojo miško sieną.~   
487   16|              tik upelis, susiaurėjusi į keleto žingsnių plotį, bet
488   16|             tyrelio ežero, įsisupusio į klampynes ir liūnus. Augmenija
489   16|         skubančius prasiirti debesis. Į jį leidosi ančių būriai.
490   16|                  Rudenį pulkai išeina į palaukę. Tai atrodo nelyginant
491   16|            apsčiai. Paleisim meškeres į darbą.~    - Lydekų sieksninių.
492   16|             švystelėjusi oru, nukrito į samanas.~    Krivickas Vargdienis,
493   16|           apsisuko ir pasileido atgal į palaukę.~    Ant tilto dar
494   16|         apskaičiuotai. Atrodė panašus į tinginį ir lervą, bet savo
495   16|           niekad nesijaučia paleistas į atsargą. Jis mielai dėvėjo
496   16|       plikutėlius.~    - Aš tai neimu į galvą. O kas, kad plikas?
497   16|            šalį. Gi tereikėtų palipti į kalnelį, pas Doveiką. Pasikirstumėm
498   16|              Nepatogu.~    - Tai eime į punktą, grietienės ištrauksim
499   16|         svarbių asmenų sulėktų beveik į kiemą. Ne, būtinai reikia.
500   16|                O kur actas? Ji išbėgo į kiemą ir apsidairiusi šaukė:~    -