Part

 1    2|                Petras perkėlė ant kilo danties skiedrelę:~    -
 2    3|       klodami skersai vienas prie kilo. Ne lik per kelio plotį,
 3    5|      girtas. Visa bjauri istorija kilo ir vėl nėrėsi kažkur už
 4    6| nušvitusius saulėje.~    O miškas kilo ir augo priešais, užimdamas
 5    6|       artėjo. Miškas augo, miškas kilo, ėjo žalyn, aiškyn. Jau
 6    8|     Milžiniška švytuoklė smego ir kilo. Miško viršūnės bėgo artyn
 7   10|            Po tokių žodžių seniui kilo noras neužsileisti bandininkui
 8   12|   tirštesniu ir kuplesniu kaubriu kilo kalnelio viršuje, kur kadaise
 9   12|     Toliau jis nebedrįso. Aukštai kilo pieninės kaminas, ir ten
10   12|     aukšti pastatai. Nuo skliautų kilo kartys ir kažkokios švėtrynės
11   13|         geliančiai tyrą. Paukštės kilo nuo gūžtų, išlaikiusios
12   13|            kur jie rietėsi atgal. Kilo noras jį sugriebus išrauti.
13   14|      ištverti iki kariuomenės. Ji kilo prieš akis ir tuo pačiu
14   14|     nepasikartojančios progos jam kilo atkarumas ir pyktis. Jame
15   16|         geros dienos vienam iš jų kilo toji mintis. Jis turėjo
16   16|       visur buvo galima. Vietomis kilo samana prieš einančiojo
17   17|         ir į laukus vasarojaus ir kilo augliaus aplankyti galima.
18   18|      Monika klausėsi, ir nuostaba kilo jos širdyje. Ji tarėsi atradusi
19   19|   gailėjosi čia pasilikęs, ir tai kilo ne iš noro daug uždirbti
20   20|         stiebų šepetyje, kūkaliai kilo į aukštį, nenorėdami užsileisti
21   21|       DVIDEŠIMT PIRMAS ~    Saulė kilo ir leidosi. Troški, kvapi,
22   22|         garsiai šūkavo. Triukšmas kilo ūmai, kaip turguje, susikibus
23   22|         dar sakyti reikėjo? Nieko kilo jis ir negalvojo, nieko
24   24|          ir usnių pūkai debesimis kilo nuo kraunamų vežimų, plaukė
25   24|          aplinkui. Skaudus ūžimas kilo iš miško. Rodos, tūkstančiai
26   24|    poilsio. Triukšmas ir klegesys kilo ne ką menkesnis kaip miško
27   24|         žemėn atkeliavęs. Širdyje kilo drąsa ir narsybė, o į kojas
28   27|          gyventojų kiemų. Jerubės kilo iš po kojų ir, skambančiais
29   27|      gesinti. Liepsnos tratėjo ir kilo taip aukštai, jog laižė