Part

 1    4|         ant slenksčio.~    - Ponas viršaitis - svečias nebuvėlis! Prašom
 2    4|            Kad, mama, jis jau nebe viršaitis, - kraipė šviesią galvutę
 3    4|      nelaimių kaltininku. Tik, kol viršaitis, nebuvo kaip. Dabar jau
 4    4|       šiaip taip skurstam, - buvęs viršaitis truktelėjo petį ir, iš kišenės
 5   11|          aptiko Doveika, ilgametis viršaitis, prasisiekęs mužikas. Turįs
 6   12|           šeimininkė.~    - Ką čia viršaitis? Esu Doveika Petras, ir
 7   12|        tesistatė į savo kambarius. Viršaitis, grįždamas iš savo raštinės,
 8   12|            kavalierius berods buvo viršaitis. Ir kodėl ne? Juk jis našlys
 9   15|          kitas, tai nieko. Bet jei viršaitis, tai būtinai suktybėmis.
10   15|        varžytynės. Štai kodėl esąs viršaitis kaltas. O nė velnio. Taip
11   16|         sustojo brikutė ir iššokęs viršaitis ėjo ant tilto.~    - Ho,
12   16|          jie mus aplenkę, - tikino viršaitis.~    - Kada tai buvo? Tą
13   16|            pagaliau ko čia gaišti? Viršaitis su sekretorium nutarė pasilikti
14   16|         neapsieis jau be triukšmo. Viršaitis vos arklio nenuvarė besiskubindamas.~    -
15   16|            Ant tilto dar tebelaukė viršaitis su savo sekretorium, spėję
16   16|    anksčiau kaip septintą, o šįryt viršaitis išvertė iš lovos šeštą.
17   16|       paties pareikalauti,- atsakė viršaitis.~    - Pareikalauk iš jų.
18   16|               kariškai užgrūdintas viršaitis piktinosi.~    - Kai sotus,
19   16|         kiemą. Ne, būtinai reikia. Viršaitis su sekretorium jau kuri
20   16|          gėręs ir valgęs. O gal ir viršaitis naujasis? Gal?.. Kas žino?
21   16|         jau dabar kitoks. Jis nebe viršaitis, bet tokios žmonos ir viršininkas
22   16|      pirmam, sėdinčiam nuo krašto. Viršaitis su sekretorium, o jiems
23   16|            viršininke, - nusilenkė viršaitis.~    - Mums mat toliau.~    -
24   16|            kukliai teisinosi buvęs viršaitis. - Todėl ir norėčiau supažindinti
25   16|            pasiutęs. Turim eiti, - viršaitis jį kumščiojo pašonėn ir
26   16|       tamstai, pilieti? - paklausė viršaitis.~    - Aš prie pono viršininko,
27   16| automobilio, ir nė lūpų nekrutino. Viršaitis paėmė Krivickui už rankovės.~    -
28   17|       širdis, raktas, dvasia. Moka viršaitis kalbėti, to jam neprikiši.