Part

 1    3|     aštrų kalaviją nulaužė senis Baikštys, kad ir kaip švelniai šlavinėdamas
 2    3|        ir aprodyti miško sienas. Baikštys, supratęs, kad jie ne medaus
 3    3|  nedraugišką priėmimą.~    Senis Baikštys prunkštė begėdiškiausiu
 4    3|       balsai atklysdavo eiguvon. Baikštys vis ruošėsi eiti ir pasibarti
 5    4|        spiritą. Dar geriau. ~    Baikštys degėsi cigaretę. Veronika
 6    4|           kad tu ir nemoki. ~    Baikštys smulkiau papasakojo, kaip
 7    5|        užėjo ant kitų. Petras ir Baikštys jį pastebėjo ir sušuko:~    -
 8    5|           Va tai tau, - atsilošė Baikštys. - Tą vakarą, kai susimušei,
 9    6|     kvailino?~    - Gi Petras ir Baikštys, vakar grįžę iš miesto.~    -
10    8|     linksminkitės - būtų atsakęs Baikštys. Tiek jaunystės džiaugsmo
11   10| gaspadorių. Tik mes ir medsargis Baikštys ten, už Vilkijos. Aplink
12   10|          Šunkiškių, ir medsargis Baikštys su šeimyna.~    Darbai sekėsi,
13   12|      nieks nebeįkeldavo. Senasis Baikštys sustodavo prie vieškelio
14   12|          sūnus, jaunasis eigulys Baikštys.~    Ežerą nuleis. Jau kuris
15   16|         dėl šilumos, - paaiškino Baikštys. ~    Kultūrtechnikas su
16   18|         ir daugiau žmonių.~    - Baikštys senasis atsigulė.~    -
17   18|    darbams palaimos.~    Senasis Baikštys mirė tą pačią dieną. Pasiųstas
18   20|       pakurstančių. Toks eigulys Baikštys aplink visur drumsčia. Maišo
19   21|     gerai padarė senasis eigulys Baikštys numirdamas. Jam tai būtų
20   23|      tolyn ir tolyn.~    Senasis Baikštys pasiskubino mirti. Būtų
21   24|               O kur?~    Eigulys Baikštys atsiminė, ką buvo šnekėjęs
22   24|         vaišingumas. Bet eigulys Baikštys dėjosi labai gudrus ir viską
23   24|       Dar kiti išris.~    Ėjo ir Baikštys. Ir kur jis tau neis. Šiaip
24   26|                 Ką? - prisimerkė Baikštys, tartum gerai nenugirdęs.~    -
25   26|   muistėsi ant suolo Tilius.~    Baikštys nusikeikė sklandžiai ir
26   27|     arklio šuoliais lėkė eigulys Baikštys. Dar arkliui nesustojus,
27   27|  Vilkiniais. Aš žinau, - aiškino Baikštys, vienu keliu priklaupęs
28   27|     liudininkų, - pasakė eigulys Baikštys kaip vienintelis, turįs