Part

 1    2|         eigulys. Jis save turbūt laikė svarbiuoju "pareigoniu".~   
 2    3|          nors ir gryną kaimietę, laikė sau lygia, įvertindamas
 3    4|      Peštukus atskyrė ir tvirtai laikė.~    - Snukis kaip vėdaras,
 4    5|      krovė linus, pylė druską ar laikė mažai kam betinkamą šlamštą,
 5    5|   Batsiuvys šalia visokių kurpių laikė ir keletą armonikų ir kitų
 6    8|          patį gražiausią, - Agnė laikė atkišusi pintinėlę su kaupu
 7    9|    stiprion švieson. Laurynas jį laikė, apsikabinęs per strėnas,
 8   10|      apžergusi, sėdėjo Zuzana ir laikė priekines kojas, kol senis
 9   12|        žolių audinio viršumi jis laikė rankoje taip oriai ir tokiu
10   13|          Jie ėjo susiglaudę. Jis laikė ją apkabinęs per pusiaują
11   14|    laimių, kai laimę jau ji pati laikė savo rankose, ir laimės
12   14|          tėra viena, reikalą. Ji laikė tai nuoskauda tam, kurį
13   16|          automobilium atrūkti, - laikė viršaičio pusę eigulys.~    -
14   17|          Kol ji savo juodą ranką laikė uždėjusi ant Basiuliškių,
15   17|     prašė patarimo. Namiškiai ją laike suaugusia ir visiškai pasikliovė
16   18|           bet ne šeimyninėn, kur laikė savo skurdžią mantą, o virtuvėn.
17   20|          mielas berniuk.~    Jis laikė jos mažą ir baltą ranką.
18   20|     svaigulys. Ir jos tęsinį jis laikė sugniaužęs delne. Ir žinojo,
19   22| ištaikyti, kad nesugestų tokiame laike kaip liepos pabaiga, kada
20   23|         neatperkamą nuodėmę? Jis laikė sugniaužęs gyvą anglį. Ar
21   26|       kiekviena ražienos birbynė laikė iškėlusi po skaidrų lašą.
22   27|          jo namuose. Kaimynai jį laikė žlungančiu, o jis tą sužinojo
23   27|       nebuvo susvyravęs ir visad laikė pačiu tikriausiu tą kelią,
24   27|       patogumų? Negi tai, ką jis laikė savo laimėjimų viršūne -
25   27|        kaip tik tame taške, kurį laikė pačiu iškiliausiu? Tikriausiai.
26   27|   skubėjo prie daržinės. Šautuvą laikė po pažastim. Jis pažino
27   27| reikalavo. Ir visų bėdų šaltiniu laikė netvarką. Kaipgi be jos?~