Part

 1    3|     prastą supti? - abejojo tas, kurs sugebėjo perskaityti, bet
 2    5|          antradienį - mėnesinis, kurs tuom tesiskyrė, kad suvesdavo
 3    8|        taip pasakiau. O kas tas, kurs tarė - gražuole, mėlynake?~    -
 4    8|         su odinėmis pirštinėmis, kurs taip gražiai šypsojosi ir
 5   11|    dulkėmis ir tualetiniu muilu, kurs ilgai lydi iš kirpyklos
 6   13|   nesunkiai įversti, o antrasis, kurs gulėjo ant žemės, nesidavė
 7   13|          Tarpiniame kambarėlyje, kurs gal buvo tik platus koridorius
 8   14|          Kaip ir to prieraišumo, kurs žingsnį jungia žingsniu
 9   14|       vaikino akimis, bet tokio, kurs gali visur eiti ir viską
10   16|         visais kampais. Ir toks, kurs niekad nesijaučia paleistas
11   17|        šešėlis. Jis ir buvo tas, kurs gailėjosi jos vienatvės,
12   17|         gailėjosi jos vienatvės, kurs darė visa, kad ji to nejaustų.
13   17|      visoje aukštumoje, ir toks, kurs parveda žmoną, išskirtiną
14   21|          vėlumos kas naktį. Tas, kurs plonai ir aukštai užgriebia
15   21|          ir tamsia kudla. Tasai, kurs storai ir lyg būgnas dudena.
16   21| matydavau mūsų muzikos mokytoją, kurs kartu ir vargonininku buvo
17   24|          nematė kiti? Kodėl jis, kurs kasdien pereidavo nemažus
18   24|        atbėgusi parsivesti tėvo, kurs kartu su kaimynais vaišinosi
19   24|        kalbos labai pykino Joną, kurs ir taip nirto kaip doras
20   24|       tariau, kad štai vaikinas, kurs suries į ožragį Doveiką.
21   25|      ryškumo dėl tokio nuotolio, kurs daugeliui atrodė nepasiekiamas.
22   25|         gal atsiras kokio darbo, kurs padės susitvarkyti su savom.
23   25|      nueitų. Ką besakyti tokiam, kurs davėsi taip suvystomas,
24   25| iškylančiai į pasaulį, į miestą, kurs baugino ir masino kartu.
25   26|         artėjantį nuo vieškelio. Kurs stūmėsi kartu dviratį, vikriai
26   26|          turėti tokį bandininką, kurs už jį patį vertesnis.~   
27   27|          į lango stiklą. Ne tas, kurs prieš valandą atėjo savo