Part

 1    1|         pakabesnio.- Jis išpūtė krūtinę ir trenkė kumštimi tartum
 2    1|      Stulgys toks, baltu diržu, krūtinę išvertęs, lyg mietą būtų
 3    2|     vakarą beviltiškumu užliejo krūtinę.~    Jauną vyrą miško glūdumose
 4    3|      senmergės žymių. Jos pilna krūtinė siūbavo ir drebėjo su kiekvienu
 5    3|     rūgšti, plikindamas gerklę, krūtinę, širdį. O nugarą siaubė
 6    4|         svaiguliui iš galvos, į krūtinę graužėsi nerimas kaip kinivarpa
 7    4|       truktelėta, atsimušė į jo krūtinę. Jis sušnabždėjo dar tyliau,
 8    4|              Jo keliai palinko. Krūtinė sugniužo, lyg butų kas orą
 9    4|     Tilius prispaudė keliais jo krūtinę ir iš viršaus atsivėdėdamas
10    5|    gabalai puošė jo seno žipono krūtinę. Per tautines šventes jis
11    5|          dar baltesne marškinių krūtinė. Jis stebėjosi savo ūgiu
12    5|    kartu su plėnimis.~    Ir jo krūtinę apnešė plėnimis. Tuojau
13    8|     metų sopulį ir bejėgiškumą. Krūtinė kilojosi ir lūpos pleišėjo
14    9|        Slogutis rėmė keliais jo krūtinę ir dusino. Jis pasikėlė
15    9|          didžiavosi, išpūsdamas krūtinę, kuri ir be mundieriaus
16   11| prilaikomų marškinėlių dengiamą krūtinę ir išbučiuoti ją. Ir tas
17   11|        miško ankštumoje, dusino krūtinę. Alkanynėliuose laikėsi
18   11|         Paskui įrėmė galvą į jo krūtinę.~
19   12|     atrodęs be švarko? Įdubusia krūtine, siaurų pečių - patamsyje
20   13|         jo skaudamą ranką sau į krūtinę.~    - Dabar. Na, taip.~   
21   15|         ir parduos. O jis dar į krūtinę kimba, kai nori patarti.
22   20|       netikrumas varsto vargšės krūtinę. Ir jam pačiam po to pasidarė
23   20|     begarsiu plevenimu pasiekia krūtinę ir skaudžiai susminga šaltais
24   20|    pirštais kedeno jo sužėlusią krūtinę. Kaip visa tai atsitiko
25   26|      buvo gamtos vaikas. Plačia krūtine atsirėmęs į saulę, į vėtras
26   26|     tartum keliais eitų kas per krūtinę. Trūksta oro, noris bėgli,
27   26|   turėsime kūdikį.~    - Mes? - krūtinė švokštė, išleisdama orą.~    -