Part

 1    4|        bus sausa. Durnumėlis gi jūsų barštinių, kad kur. Upę
 2    5|    Kavalerai, kavalerai, čia un jūsu užtaisimas prigatavotas
 3    5|    saulės šviesybės nematančio, jūsų rankytes išbučiuosiu, veidelius
 4    5|             Man vis tiek. O kad jūsų krašte, tai dar geriau.~    -
 5    6|       iki kaulo nuplėšti.~    - Jūsų priemenės kuriam kampui
 6    7|        ir stiklinaitėmis.~    - Jūsų pirštai stipresni. Gal atkimštumėt? ~   
 7    8| Neįeisit ir per galines. Niekas jūsų neleis.~    - Oho, kokia
 8    9|     atleisti. Man vis tiek. Bet jūsų ponaičių nevežiosiu, - jis
 9    9|       ką norit. Aš nepriklausau jūsų bendrovei. Arba pasakykit
10    9|          Teeina skradžiais visi jūsų ponai! Man tiek terūpi jie.
11   12|       ir kokias nori. Ir tai ne jūsų nosiai.~    - Pamėginsim
12   12|   stačiai klausė:~    - Tai kur jūsų viešnia, ta panele?~    -
13   12|     labutis, panelyte. Štai mes jūsų ir sulaukėm vieną kartą.
14   13|         jo balsą. - O aš ją tik jūsų krašte išgirdau. Ją čia
15   13|     manau.~    - Žiūrėkit, koks jūsų balsų panašumas! Jis toks
16   16|      dėdule.~    - O kad kelnės jūsų per trumpos. Pakinkliai
17   16|     Pareikalauk iš jų. Tiek jie jūsų ir boja, - šaipėsi sekretorius.~    -
18   16|         mat toliau.~    - Užtat jūsų arklys geresnis, - tarė
19   16|   sekretorius.~    - Tai kur ta jūsų velniabalė?~    - Ot ten,
20   17|        su kokia mergina vaikšto jūsų Šeimininkas! Pirmučiausia
21   17|     negalėjau įsivaizduoti, kad jūsų toks ūkis.~    - Ūkelis,
22   17|     pasikviesti. Aš nieko prieš jūsų sūnų.~    - O užsakai?~    -
23   17|              Kas išvarys?~    - Jūsų sūnus.~    Doveika purtė
24   24|      Dar dešimtį kitą trauksiu. Jūsų vaikus paganysiu, kai nieko
25   25|             Va, tai kaipgi? Jau jūsų gentystė nutrūko?~    -
26   25|      pasiilgsiu. Ir atvažiuosiu jūsų aplankyti. Ir jūs manęs
27   27|           Kur jūs buvot, kai aš jūsų ieškojau? - paklausė.~    -