Part

 1    4|         ir ne to. Per tiek metų visko pasitaiko. Apsisukęs pastebėjo
 2    4|         į stalą kortos.~    Kam visko perpilniui, tam dar prideda.
 3    6| begėdžiai, - papyko mergaitė. - Visko jie man pripasakojo. O ką
 4    6|      neprasimanytumei. Čia taip visko po maža, po truputį - vietoje,
 5    7|      virš šiaudinių stogų, virš visko, kas buvo jo jauna buitis.
 6    8|          Gyvendamas prie kelio, visko išgirsi. Ir visokie belsis
 7   10|   liuobą, apverpė, apaudė, nors visko buvo perpilniui kad ir dvidešimčiai
 8   11|      prasisiekęs mužikas. Turįs visko, tik stokojąs pačios. Kuom
 9   13|          Bet žinoma, kad jau po visko, kai atrodo, jog žemėje
10   15|        Per dešimtį valdymo metų visko pasilaikė. Sprendė, lygino,
11   15|       Doveika buvo įpratęs prie visko. Jis galėjo išklausyti ir
12   18|       ir nuovokiai jis ėjo prie visko. Trumpam žodelyty slėpėsi
13   19|     Baisus čia daiktas. Ir taip visko užteko žalioje pakrūmėje.
14   20|   talpios daržinės, bet nesuims visko. Teks kulti per du kartu.
15   20|        taigi, žinoma. Pasitaikė visko per tiek metų. Menkiausioj
16   22|        Kas jau turi, tai turi - visko per daug.~    - Tik aš nesuprantu,
17   25|         užaugusi pamiškėje. Kur visko turėjo per daug - saulės,
18   25|      išbučiuotum. Ir klausinėjo visko, ir suprantama kodėl. O
19   25| Praverstų ir čia abi mergaitės. Visko užtektų. Ne tokie jau jie
20   25|       ir uždarys kalėjiman, dar visko gali būti.~    O Agnei lygiai
21   25|       kaip gyvi. Ten... Na, ten visko ir neišvardysi... Ir visa
22   25|   keleivius. Doveika klausinėjo visko, ir Agnė jam neliko skolinga.
23   26|       pajoti. Viskas domino jį, visko klausinėjo. O Tilius atsakinėjo
24   26|      trūkiu? Gerai. Nuplėšti ir visko netekti. Vienu trūkiu, vienu
25   26|         daugiau nebetroško, nes visko buvo per daug. Kaulinis
26   26|        čia. Aš dirbsiu, ir mums visko užteks. Monika, tu pagalvok.