Part

  1    1|         žerdama į akis skujų žvynus, o zuikiai skuto iš tankumynų
  2    1|             paskolink, Petrai.~    - O kur savąjį dėjai?~    -
  3    1|              jam kėlė apmaudą.~    - O tu, Petriuk, per daug nešiaušk
  4    1|            irgi neturėjo laikrodžio, o valandą beveik tiksliai
  5    1|         Pietų lauki?~    - Ne pietų, o vakaro.~    - Tai dar toli.
  6    1|         kirtėjas.~    Žiema baigėsi, o jis vis dar neįprato ir
  7    1|             Ir Petras turėjo įprotį. O jis skaičiavo trūkius, apneštas
  8    1|         poilsio valanda jau čia pat. O Petras, žaltys, neparodo,
  9    1|              nuo kamieno ne ašmenim, o pentimi užgautos. Jas vilko
 10    1|       galybėje smulkių raukšlelių. - O tau, rodos, jaunoji po širdžia?~    -
 11    1|              turi tokį prisiplakėlį. O šitoji - vaikas. Gaila būtų
 12    1|                Augino, kol nepriėjo. O paskui jau kaip su samčiu.~    -
 13    1|         jeigu kokios.~    - Kas man? O ar ji tikrai, Petrai, tavo
 14    1|        Kartais taip lyg ir atrodytų. O Každaila sako ką kita.~    -
 15    1|         užtenka, ar dar stiklinaitę. O ta stiklinaitė dažniausiai
 16    1|            apie save? Ieškai kelnių, o pasiimi batus. Eini nusiprausti,
 17    1|             batus. Eini nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia,
 18    1|        nukrapeni ne ten, kur reikia, o daržinėn sakysim. Išvirkščią
 19    1|              kad yra kažkas ne taip. O kas - ir nežinai. Gal sapnavai,
 20    1|              mierą.~    - Aš rimtai, o tu niekus paistai. Jei neišmanai,
 21    1|           jis išjuoktų. Kokią vietą? O velniai žino. Visaip gali
 22    1|           nepaprasta?~    - Pareinu, o ant stalo laiškas. Nepaprastas
 23    1|             tavo rankose - tai tavo. O misti pažadais, laukti -
 24    1|        pridėjo.~    - Jis atleistas. O kai jau kartą pavarytas,
 25    1|            knygas, laviniesi toliau. O ar negali būti, kad mane
 26    1|            prie klėties prirakintas. O kai palaidas, tu paimk jį.
 27    1|           keikia jis visas tarnybas, o jų laukimu tik ir tebegyvena.
 28    1|            lygiai buki ir iškirmiję. O kepurės su žvaigždėm ir
 29    1|        Žiūrėk tik, kokie mes gražūs! O kad durni kaip mano čebatas,
 30    1|            gerai. Bet kas bus gerai? O pasakyk rudžiui - jis iš
 31    1|      sumušdamas, bet nesitraukdamas. O kas daryti menkiau sudėtam
 32    1|          prarijęs. Nė ausim nekarpo. O buvo lyg nedašutęs, sulūžęs,
 33    1|              kad jį leido į mokslus, o mane prikinkė prie akėčių.
 34    1|              anksčiau išsipasakojęs, o vis tiek norėjo pasakoti
 35    1|        išeiti iš namų. Namie ankšta, o pasaulis didelis. Bet kietas
 36    1|        kietas tokiems, be paruošimo. O išeiti reikia. Reikia, Petrai.
 37    1|               Kuopos vadas pasirašė, o jo vardas ir padėtis šį
 38    1|           matavo, skaičiavo, tarėsi. O kirtėjai sena sparta guldė
 39    1|          šakas vertė ant ugnies.~    O Tilius klimpo svajonėse
 40    2|           Pavasaris tai kažin dar... O vandens vis dėlto padarys.~    -
 41    2|              sužibo vyrų akys.~    - O ką tu ėsi, kai nebus darbo? -
 42    2|           Nieko, rodos, dienoja tik. O grįžtant - nė su rogėm,
 43    2|            Nelyginant vainiku kokiu. O tai prieš atmainas dideles.~    -
 44    2|            Špicas?~    - Je...~    - O ką?~    - Kad kirstume,
 45    2|            pažasčia turėjo portfelį, o dar didesnį ir storiau prigrūstą
 46    2|              prailginti dieną.~    - O, o, o...- suošė smagiai
 47    2|           prailginti dieną.~    - O, o, o...- suošė smagiai ratas,
 48    2|        prailginti dieną.~    - O, o, o...- suošė smagiai ratas,
 49    2|              eiti, bet tik uždirbti. O Pleikys tegul netrina iš
 50    2|            kuprą. Turi būti vienybė, o jei ne - mes parodysime.
 51    2|                Senis visai apkvaito, o miškakirčių ratas lošėsi
 52    2|            skiedrelę paklausė:~    - O po kiek mums mokėsit?~    -
 53    2|           kaip ir kada jis dirbamas. O jūs sau skubėkit.~    -
 54    2|             tą patį niekas nesutiks. O gal yra norinčių? Kas nori,
 55    2|           mums direktorius? Jis sau, o mes sau.~    - Aš pažiūrėsiu,
 56    2|      nebeduos nė to, ką gavom.~    - O ką tu žinai, ko jis nori?
 57    2|            pripuolęs rankas laižytų. O mes dar pažiūrėsim.~    -
 58    2|          patį. Ne iš kokio išdykumo, o iš vargo, - nuolankiai prisipažino
 59    2|            ir jo žodį išgirdo.~    - O kiek manai prašyti? Taip,
 60    2|             negaus greitosiom.~    - O kaip su vežimu?~    - Kalbėk
 61    2|          spraudėsi ir vežėjai.~    - O ką, ar jūs nebyliai.~    -
 62    2|           popiermalkių liekne.~    - O kažin ar besugrįš?~    -
 63    2|       greičiau iš čia, kuo greičiau. O jei nepavyks? Ašaka įsirėmė
 64    2|          nesudėtingo triukšmo.~    - O tau štai ką pasakysiu. Jeigu
 65    2|      tegalėjo išsikeikti ir grūmoti. O nagai niežtėjo ir krumpliai
 66    2|            pasinešti, atėjus laikui. O Melamedas stovėjo kaip sustojęs.
 67    2|            bemokėjo šlykščiau.~    - O dabar vežėjus sušaukit.~   
 68    3|              reikėjo - rado jį patį. O jis jau neieškojo. Jis gebėjo
 69    3|          apsieiti be jų. Ir to gana. O kad šmeižtųsi pašonėje kokie
 70    3|          toliau tilto ir nenueidavo. O pati didžiausia naujovė
 71    3|             Pieninė klestėjo vasarą, o krautuvė žiemą, kai prasidėdavo
 72    3|           nagus, pasišokę ant vartų. O žąsys pritūpdamos grakščiai
 73    3|       Pavasarį Gužas tverdavo naują, o jo dukterys pritūpusios
 74    3|             pavertęs raštinės stalu, o patį kambarį - savo darbo
 75    3|            Kirsta. Su kuom aš vešiu? O čia ypačiai, kas padaryta
 76    3|          Pamėgink, tai žinosi.~    - O nemažai ten jų prislėgta.
 77    3|             paimtų dėl drąsos.~    - O tu, Čepuli, imk ir surizikuok.
 78    3|       šlamėjo atskaitomi dešimtukai, o už nugarų, iš krautuvės,
 79    3|         nešdamasis savo grobį.~    - O kuom tau blauzdas apgenėsiu? -
 80    3|            vasarą dirbančiais Kurše, o žiemą besitrinančiais gatvėse,
 81    3|              neskirdami kur draugas, o kur nederla.~    Každaila
 82    3|          savo noru policija nelenda. O jei užeitų - sau juoko pasidarytų.
 83    3|           tokio vyro reikia jai.~    O ten jos dukterys staiposi.
 84    3|              gerklę, krūtinę, širdį. O nugarą siaubė šaltis. Ten
 85    3|            kai šitaip žmogui išeina. O žinai... - jis pasilenkė
 86    3|               sako, trūksta rimtumo. O iš kur aš jį paimsiu?..~   
 87    3|               Bet jo neįkąsit.~    - O, kad tik būtų lig atsigeriant. ~   
 88    3|                 Persiautumei batais. O barzdą ir dabar gali nusiskusti.
 89    3|                    Kas ten skusis... O žinai, Agne? Kai pradžius
 90    3|             kad tau netektų liūdėti. O gal ir ne... Velniai žino,
 91    3|              turiu išvykti į miestą. O kaip iš tiek toli atvažiuosiu?
 92    3|         įsitaisyčiau.~    - Tarnybą? O kada ją gausi?~    - Jau
 93    3|          ponai. Spjauti.~    - Oi!.. O ką tu ten veiksi?~    -
 94    3|             pasižiūrėjusi, nusisuko. O vaikinas smaginosi toliau:~    -
 95    3|          šuniukais. Nuobodu ir joms. O čia tokie dailūs vyrai šaligatviais
 96    3|               Su žyduku tai tu moki, o man negali.~    - Drožk
 97    3|        Palauk. Pati Milė jį sudoros. O Turgaudis, kelmas, snaudžia
 98    3|           Dar pridėk, Miliute.~    - O kas tau, zimagoro šmote? -
 99    3|             gaidys šoko mergininkas. O šluotkotis jau buvo atsiradęs
100    3|     smarkuolei nesigailėdami pagyrų. O virtuvės langas sužvangėjo,
101    4|        Gužien. Bus gerai ir čia pat. O kad lyja, lyg brolių miegančių
102    4|              sniego baltumo plaukus, o plynai nuskustą veidą abipus
103    4|                    Susimėtė žydelis. O būtų gavęs per kelnes.~   
104    4|            nusisukusi pavėjui.~    - O kur ponią dėjot? - susirūpino
105    4|                  Senis išgerti eina, o senutę palieka rogėse, kad
106    4|                 Man žinoti, kas jis. O jums tylėti. Bėgu atsivesti
107    4|            degtukai Doveikai rūpėjo, o snapą kyštelti kamaron,
108    4|             tu čia dar?~    - Ir aš. O kas, gal nepatinka? - nedraugiškai
109    4|             stebėjosi Doveika.~    - O kas jis, ar ne žmogus? -
110    4|            pačiam, rodos, pasibaigė, o vis šiaip taip skurstam, -
111    4|       taikomus dalgio ašmenis.~    - O Jėzau! Duokit šen peilį!
112    4|            Doveikos kailinių atlapą, o antrąja siekė nuo stalo
113    4|             Užmiršo ir degtukus.~    O Vargdienis kaip ūmai šoko,
114    4|              dar negėręs - dar, dar. O kai tik kokią raselę paimu,
115    4|              nepatinka, tai ir duok. O duodamas žiūrėk, kad žymė
116    4|             jis neatsakąs. Kiti gal. O jis neužgavęs skaudžiai
117    4|           Nepagalvotum pasižiūrėjęs. O ar nieko nesakė?~    - Sakė,
118    4|          Veronika pluošė su spiritu, o Petras tėškė iš kišenės
119    4|       Prasidės durpynų išnaudojimas. O Jėzau, tai užeis rugiapjūtė!
120    4|              kokia dvylika pėdų.~    O kas - tegul stato nors malūną
121    4|       lendravoti, katinais kniaukti, o Veronikai šlavinėti į priejuostės
122    4|            nes Gužas įpratęs lopyti. O mergoms pasididžiavimą kelia.
123    4|          ramių ramiausia motina.~    O Tiliui vis tiek neramu.
124    4|             viliokė, kraipo strėnas, o krūtys nebetelpa po marškiniais.
125    4|              šiurpu vien pagalvojus. O Agnė - vaikas, liaunu liemenėliu,
126    4|            tai jis atsiėmė, atsiėmė. O su tuo žyduku reiktų atskirai
127    4|           jis nepėsčias. Išeina jis, o jo kvapas vis tiek pasilieka.
128    4|           tai, ko kiti nežino.~    - O aš žinau.~    - Nieko tu
129    4|              tave kaip nežinau ką... O, po šimts...- jis atmetė
130    4|          Kaip rėtis dangus prakiuro. O tamsumėlis - ganą, gana.
131    4|            velykiniuose atvirukuose. O čia mat gulės anas vyrukas
132    4|    savotiškas drebulys lyg peršalus. O ausys ir sprandas degė.
133    4|           kaire pamosavo prieš save, o dešine nubraukė ratą virš
134    4|            vandeniu! - siūlė kažkas. O Každailos balsas lyg ir
135    4|           duoda. Abudu mušėsi.~    - O kur liudininkai? Mes nieko
136    5|      tarpdury - pats krautuvininkas, o vieninteliame lange prekių
137    5|        kišenių, atrišinėjo skareles, o kam trūko, prašėsi palaukti,
138    5|              už lytų, venas až dykų, o trečas magariču! Sueikit,
139    5|        piktai čyravo savo smuikeliu, o Ušvila, tvirtas vyras, kaip
140    5|         monotoniškai dainavo vienas. O kitas, karštesnio sudėjimo,
141    5|          ūkininkais degtienę ir alų, o paprastom ir šventadieniais -
142    5|              vadinamą "spanguoline". O mėlynasis juk pačius niekus
143    5|            centnerį trisdešimt litų, o už kviečius nebežinojo nė
144    5|              nugarą atrėmęs į sieną, o kojas ištiesęs kaip ienas,
145    5|       parašyta, tai statyk pusbonkį. O jei ne, tai tėkšiu atbula
146    5|   nesulaukiant.~    - Na, pražuvėli. O pasirėdęs, kaip į vestuves!~    -
147    5|              Sveikas, Baikšty!~    - O kaip tavo ranka? Ar jau
148    5|              į sieną.~    - Tai jau. O ką beveiki?~    - Valkiojuos.
149    5|           pirkti, nė parduoti.~    - O kokioj urkštynėj lindėjai
150    5|            geras, kol mokėjo pinigą. O darbai pasibaigė, tai ir
151    5|          nekantriai numojo Petras. - O tave visgi greitai stvėrė.
152    5|       Eigulys kai ką atsiminė.~    - O tvirtas pasiutėlis. Jei
153    5|          Pelai.~    - Kad ir avižos, o vis daugiau kaip centneris.
154    5|            reikia žiaunų ir sprando! O pats ji vis dėlto dailiai
155    5|              Tilius. Eigulys pilstė, o jie gėrė. Nusišluostė putas,
156    5|           Buvau areštuotas tuo metu. O šiandien kas, ar ne dvylikta?~   
157    5|                  Kam?~    - Visiems. O Špicui dar pridėčiau...
158    5|       Išgerkim. Per daug jau liūdna. O Tilius atsigavėjo atsakančiai.~    -
159    5|            išvargsta. Nebesutalpina. O darbo gausi.~    - Kada
160    5|         Padirbėsiu laikinai bet kur. O paskui, kaip sakot, žiūrėsiu.~    -
161    5|            vyro.~    - Man vis tiek. O kad jūsų krašte, tai dar
162    5|             kas tavęs laukia. Taigi. O kada galėtumėt pareiti?~    -
163    5|            intencija ir gera širdis. O jis turįs jau susirūpinti
164    5|              senyvi, pagyvenę vyrai. O kur jaunimas, kur tie, su
165    6|            suaugusiu ir subrendusiu. O gal dėl to, jog nesuvokė,
166    6|        naujas bruožas įsirėžė viduj. O gal ir to nebuvo, tik išsisklaidymas
167    6|             nušvitusius saulėje.~    O miškas kilo ir augo priešais,
168    6|             baltavo sniego lopiniai. O aikštelėje buvo šilta kaip
169    6|        džiaugsmingai:~    - Sveikas! O kur keliauji?~    - Į malūną.~   
170    6|              taškydami skystą purvą, o jaunas vežėjas gulėjo ant
171    6|       dingstantį nebeįžiūrimu tašku. O priešais ryškėjo nušvitusi
172    6|               Jį vis tiek pastebėtų. O gal jam leis ramių ramiausiai
173    6|          ponauti eina. Dvaras dvaru, o iš darbininko atsiima, kas
174    6|   atiduodamas vartotojui. Ne vargas, o pramoga jam buvo, dainuojant
175    6|              dvi dienas būtų užtekę. O čia beregint. Gana jau.~    -
176    6|            Blogai mama pasakė.~    - O tas niekšas sugriebė už
177    6|             Kiša savo snukį...~    - O aš tada per tą snukį, per
178    6|          snukį, per tą snukį. Ar ne? O ko jam kaišiotis, kur nereikia?
179    6|          naktį...~    - Gal ir buvo? O kas taip baisu? - Tilius
180    6|             srovė.~    - Kaip puiku! O aš kažkodėl maniau, kad
181    6|      atgijusios tyrelio versmės.~    O ten, kirtimuose, darbavosi
182    6|            draskėsi tarpmiškėje.~    O Agnė viso to lyg ir nematė.
183    6|      kančiuku tris kartus per dieną, o valgyti tik kartą.~    -
184    6|           ten. Tik valsčiaus sargas, o jis šaunus vaikinas. Ne
185    6|           Visko jie man pripasakojo. O ką tu veikei ten?~    -
186    6|          šulinio ir pildavai į kitą? O kai tą pripildavai, tai
187    6|           prie upės, tarp miškų.~    O ten, atokiau, vienkiemis,
188    6|           skyrius pradžios mokyklos. O kodėl ji nesimokiusi toliau?
189    6|               ar ji pati nenorėjusi? O kaip jai būtų tikę rudas
190    6|          ypatingo reikalo ji nejuto, o spirti nieks nespyrė. Ir
191    6|              pas tave. Mažiau vargo. O su tarnyba irgi vien bėdos.
192    6|              taškė liūgnelius.~    - O ten, matai, Laurynas su
193    6|               kaip jam sekasi.~    - O kada užeisi pas mus?~    -
194    7|                           SEPTINTAS ~O ten, upės ištakose, ežero
195    7|         apneštus žole ir dumblu.~    O kaimiečiai, kurių žemės
196    7|              netinginiai paupiečiai. O riksmų, keiksmų ir grasinimų
197    7|     valsčiuje ir draugavo su ponais, o ji juk turėjo tvarkytis
198    7|          kiekius tų patogių medelių. O vyrai, ginkluoti baisiais
199    7|             prisijaukinti iš anksto. O senis, matyt, gerus šautuvus
200    7|             Laurynas. - Čia ponybei, o kaip mums, tai geriau pro
201    7|    Doveikienė ir pasisveikino.~    - O, jau jūs pas mus?~    -
202    7|            mergina.~    - Palauksim. O Doveika išėjęs į laukus.
203    7|            jos rankos. Teko tad jam. O kamštis buvo bjauriai įvarytas -
204    7|            išsuko.~    - Na, prašau. O jūs, Laurynai, ko laukiate? -
205    7|            išreikšti. Pylė po antrą, o pati vos nusiurbusi lašelį.
206    7|          pila, gerk - jei muša, bėk. O ne visad papuola taip. Imk
207    7|            Žinoma, kad reikia.~    - O mes jau be piršto apsieinam.
208    7|       Negirkit, Laurynai, iš anksto. O neįtiksiu, ir pavarys. Kas
209    7|          samdinius Basiuliškėse.~    O moterys aptarė lovą, skalbinius.~    -
210    7|             kad tik takas praėjimui. O priešingos dvejos durys
211    7|        parodė. - Čia gyvensime mudu. O anoj kamaroj Jonas, mūsų
212    7|            susikabinti šventininkus. O kitus tai ant sienos pas
213    7|         nemaniau. Šeimynai atskirai. O kur mergos guli?~    - Jau
214    7|             Aš tik paklausiau.~    - O kodėl ne? Ar ne jaunas?
215    7|            Sakai, šeimynai atskirai, o manai, iš geros širdies?
216    7|          gaidys dabar su bobų būriu. O mums dar geriau. Ir išeini,
217    7|            pasidarė vario raudonumo, o pašiurę ūsai stačiai degė.
218    7|              tau. To tai nesulauksi. O labai patiklų, kad kas griebtų.~    -
219    7|     patvirtino pažintį Tilius.~    - O tu žiūrėk, kad man katilą
220    7|              pasižymėti stengdamasi. O jau plėšėsi taip smarkiai,
221    7|             kaip užmuštas, be sapno. O gal?..~    - Jei mergą sapnavai,
222    7|            Gerai, kad su drabužiais. O jei plika būtų pasišmeižus,
223    7|               kuris kurį garbstysim. O tu jo neklausyk. Jis lik
224    7|           tvartus. Aprodys, kur kas. O paskui į skiedryną. ~   
225    7|          nebuvusi bloga samdininkui. O pats tai mišką kirtai, ar
226    7|             su stikline vaikščiojąs. O dantų Gužienės troboj, sako,
227    7|           seilę varvinęs visą žiemą, o tą vakarą ir griebs jau
228    7|           Gužienės...~    - Pasiuto. O kas toliau?~    - Kas toliau?
229    7|            Sieną sugrąžė kaip sietą. O kur reik, nepataikė?~    -
230    7|               Nu mat, driežai. Sako, o meluoja per akis. Ar kiaurai
231    7|             ir papjaučiau su dalgiu. O patį - į akį tyrely. Suburbsėtų
232    7|            dubenis, srėbė papusdami, o Julė sekė, kad ko netrūktų.
233    7|           besigirdamos savo dėslumu. O už tvartų, užuodęs svetimą
234    7|               Reikia tik nusimanyti, o nauda pati renkasi į aruodus
235    7|             tai jis bus ne Doveikos, o jo. Nu, kur tu matęs? Mušeika
236    7|          nors karvių dabar nebegano, o riša ar leidžia į aptvarus.
237    7|          ilgos ir liežuvis apyilgis, o patsai vietos mažai teužima.~   
238    7|      krapštylis Jonas prie varstoto. O vidury šulinio pompa su
239    7|          bylojo savo neprieinamumą - o knygos leido skleistis fantazijai
240    7|       krūpčiojo perdžiūvę Šventieji. O Agnė bėgo per kiemą, ranka
241    8|         sumerkdami brastos vandenin. O kai ėjo siūbuojanti minia
242    8|             švilpavo kiti paukščiai. O tetervinų burbuliavimas
243    8|         poterį. Gera buvo moteriškė, o nuolanki ir tyki, kas didžiausiai
244    8|             net už alkūnės kabinosi, o Doveika spyrėsi lygiai atkakliai
245    8|              nes takas buvo siauras, o iš šonų suartos dirvos ir
246    8|              Nepasididžiuokit!~    - O pirma pas mus. Aš jau andai
247    8|         kartu aplėkti ir būti visur. O jei kalvis sutiks patampyti
248    8|             tokia pat eile susigėrė. O daugiau jau vaduokitės savo
249    8|           eiti, kur kas norit.~    - O patsai ar neisi?~    - Jei
250    8|             smulkinant sausą pašarą. O tačiau buvo kažkas tokio,
251    8|          tokius surembėjusius vyrus. O vis tiek čia velniškai nuobodu
252    8|          jaują galėtų išminti jomis. O jei valią jam kas duotų,
253    8|              Tai susės tie už stalo, o ta kaip driežas, prie akmens
254    8|            tokios klaikios mintys... O šlubasis pasakojo vis be
255    8|           tinklų padengiančio lubas. O žalumynai tebetvoskė gyva
256    8|              porą pakelių "Regatos". O gal dar ir skaidriosios
257    8|            prie veido piktumas. ~    O vyras su oda aptrauktu botkočiu,
258    8|                   Gerai, Agne.~    - O ką jis tau pasakė?~    Degtukų
259    8|              jam, kad taip pasakiau. O kas tas, kurs tarė - gražuole,
260    8|         tvoros ir seilę varvins.~    O Agnė tuo metu gėrėjosi juom,
261    9|              nuo per didelės saulės. O čia sauja purvo iš pakelės
262    9|          saują. Jie ten tik sustojo. O koks skirtumas? Vis tiek
263    9|            sėdi priešais ir šypsosi. O jie sau daro, ką nori, ir
264    9|             sakai, iščystyti reikia. O to nesu matęs.~    - Galėtų
265    9|        driektis sau po velnių.~    - O ko? Ar šeimininkė ne jauna?
266    9|            Kad tu jaunas ir tvirtas, o galva lėtai dirba. Ir aš
267    9|              apgręžk pirma į vartus. O paskui pažiūrėsim.~    Vaikinas
268    9|         Nedaug betrūko, kad užmigtų. O kad laukia jo ten, tai nesvarbu.
269    9|           yra, tai ranka pasiekiama. O ko daugiau?~    Kieme bilsnojo
270    9|            sustatyti svečių arkliai. O po minutės kokios lengvai
271    9|                    Nemiegojau.~    - O man taip pasirodė.~    -
272    9|     aptrauktos kojos.~    - Šventės, o jūs namie?~    - Tai kas,
273    9|              Šlubelis jums pasakė... O paleidau, kad norėjau, -
274    9|             tirtėjo. Jis tvarkdarys, o tokia netvarka po akim.
275    9|         tvorelę...~    - Ne išlaužė, o paleido. Ir tu būsi tas
276    9|            išmokti arklį prisirišti, o tik tada važiuoti.~    -
277    9|   šeimininkas.~    - Ponai ne ponai, o geriau pasakyk, kas mano
278    9|         palydėti pas kaimynus.~    - O ko ten?~    - Ten žmonės
279    9|       įsižiūrėti, su kuom kalbasi. - O kas toks būsi? Dokumentus
280    9|              Tam mokslus ėjęs.~    - O o, nepaknis manęs bet kas! -
281    9|            Tam mokslus ėjęs.~    - O o, nepaknis manęs bet kas! -
282    9|             šonais susiglaudę.~    - O ten kas gyvena? Kieno tos
283    9|          pagarbą prideramą atiduotų. O jei ne, kad drebėtų tų nelabųjų
284    9|           jas...~    - Tai būdavo... O dabar nebėra.~    - Kaip
285    9|       Pataikei kaip pirštu į debesį. O ar atsimeni, kaip pas mano
286    9|                    Kieno gi daugiau? O vis vien tarnystė.~    -
287    9|              tokiu ponu.~    - Nuje. O, kad taip dabar jį į kūčiukę,
288    9|             Gužienė. Juokai juokais, o širdelė jai spurdėjo vis
289    9|                    Arklys ne arklys, o aš turiu žinoti, ar turit
290    9|             tu nors ir švenčiausias, o protokolui prikabinti kliaudžių
291    9|           priešingai, ne atgaivinti, o numušti mirtinai, kad nė
292    9|              nė kaip prieiti nebuvę. O jau snukis - kaip tekinio
293    9|            atėmęs, žiedus numaustęs. O dabar tik šonai aplamdyti
294    9|              pagalvojus apie tyrelį. O Virsnių liaudis klausėsi,
295   10|             pačia sėdėjo prie stalo, o jų duktė stačia prie plūktinės
296   10|          viena ranka semdama viralą, o antrąja pridegdama šakalius
297   10|       besisotinantį pakeleivį.~    - O kur keliauji ir ko ieškai?~    -
298   10|         žmones drasko, eidami rujom. O taip, jų netrūksta apvalius
299   10|               Jau tau čia girgždėlė. O kad aš nebespėju paskui
300   10|                    Tik paduok.~    - O linus plūkti?~    - Ne vieną
301   10|                 nusprendė Striūna. - O sėti kartais? Man ranka
302   10|        dvariškių? Dieną apsižiūrėsi, o naktį klėtį išveši, arklius
303   10|           penkis rublius gyvaisiais. O dėl drapanų, tai ką čia
304   10|       nugybęs, kaip milinė pirštinė. O sako, kad jau keturiolikos
305   10|        Piemuo švietė sakų žibinčium, o merga sėlino prie kiaulės,
306   10|              jau gulėjo aukštinelka, o ant jos, pilvą apžergusi,
307   10|            skaičiaus ir be nuovokos. O kūtėse baubė karvės, veršiai,
308   10|         tedirbo gal ketvirtąją dalį. O kiek jos iš viso valdė,
309   10|      susivokti savo žemės platybėse? O dirbamą visas jėgas įtempę
310   10|   zakristijonui - po sieką duoninių, o varpininkui - sieką miežių
311   10|          nusižeminęs paklausė:~    - O nuo manęs, tėveli dvasiškas,
312   10|           išsižiojo, tai girdėdamas. O vaikis nebegaišdamas sėmė
313   10|        Visiem po pūrą miežių suvožė, o klebonui dar ir avižų tokį
314   10|            mūsų,- jam paaiškino.~    O jau vaišinosi - tai ką gi.
315   10|            kad ir paties menkiausio. O jau Zuzanai ir nykščiu pašonėn
316   10|             kikeno ir užsimerkė.~    O vėlai rudenį Zuzana apsunko,
317   10|            ir nerijo daugiau, rodos, o sijonai vis tiek nebesuėjo.~   
318   10|               gudu ir laukstu kažko. O ko, nepasakysi.~    O vyrukas
319   10|         kažko. O ko, nepasakysi.~    O vyrukas dainas dainavo visokias,
320   10|            atuorėtis pradalgėse.~    O vėliau, jau taip apie mikūlas,
321   10|           Sukapok nors į gabalėlius. O tyli. Tik sako, jog iš miško,
322   10|        užkuteno. Nu, žinoma, taigis. O kur jis, ar yra šioj troboj?~    -
323   10|              tu, Petrai. Klaupkitės, o aš palaiminsiu. Poterius
324   10|            netruko palaiminti.~    - O dabar klausykit, ausis patempę.
325   10|               dar su viršum, praėję. O Zuzana tokia, sakai? Tai
326   10|             jau gal ir bus vaikui... O rodos, piemenė. Kiek čia
327   10|                  Piemenė ne piemenė, o merga kaip staklės subudavota
328   10|             jau ant to paskutiniojo. O jūs, tėvai, ją bergždžią
329   10|    Basiuliškėse. Išliko Doveika.~    O Doveika akis buvo atsikrapštęs
330   10|               yra iš ko algą mokėti, o darbo - tai tik sukis. Kad
331   10|           Doveika. Ji kaupė pinigus, o leido vyras. Bet jie nemažėjo.
332   10|           Tačiau laukdamas nesėdėjo, o veikė. Pradėjus tvertis
333   10|           Ūkį vedė kieta ranka pati, o jis valsčių ir visa kita.~   
334   10|            valsčių ir visa kita.~    O tas ir buvo, jog tos smulkmenos
335   10|        gyvenant tokiame pertekliuje. O ką tu, jei senė susimanys
336   10|          nurimusią visam laikui.~    O garbstymo ir giedojimo tai
337   11|               paklibykšt-paklebokšt, o savo padaro, ir niekam nė
338   11|            Jis tik nenorįs užsiimti, o parodytų. Kol buvo gyva
339   11|              Zuzan, tik dėl tamstos. O taip, lai aš jam ištaisyčiau
340   11|              Ak tu čia, baldusninke! O maniau, kad karvė ragu sieną
341   11|         žmonės laukuose prakaituoja, o jos vartosi iki pusryčių,-
342   11|           metines nuo dėdės mirties. O tokią dieną kaip tik išpuola, -
343   11|           kad... nieko. Ne, negerai, o gal... - šnabždėjo pusbalsiu,
344   11|            išdavimui, jo išskyrimui, o kita mažesne mašinoms. Ten
345   11|             būtų galima susikalbėti. O durų varstymas ar girdėtųsi?
346   11|        tingaus rąžulio, užsimerkusi, o lūpos minkštos ir praviros -
347   11|          galvoja, ką mano šiuo metu? O jei ji žinotų, ką aš manau
348   11|            ir itin suskirdusios.~    O čia dirbo Doveikienė prieš
349   11|             sakuotų žvynelių saujas. O tyrelis blausiai mėlynavo,
350   11|       pasipelnę revoliucijos metais. O grįžę pliki, kiaurom alkūnėm
351   11|        nuspausti, suvelti ir dažyti. O paskui naujuose priestatuose
352   11|        klausė jis.~    - Ne Gužienė, o Gužaitė, sakyk. Mačiau,
353   11|           gindamasis nuo dūmų.~    - O per nagus, jeigu kartais?~    -
354   11|           negirdėjome.~    - Nekels. O jei ir keltų, vis tiek iš
355   11|        Perduosiu ir pasakysiu.~    - O teisybė, ar jau užsiregistravai
356   11|     šeštadienį.~    - Ne šeštadienį, o šį vakarą. Jeigu ne, tai
357   11|             lovos išverstą mergiotę. O Tugaudžiui jau pragarą užkūrė.
358   11|             bluko išdėstytos prekės, o tarpduriuose snūduriavo
359   11|     saugodamas, kad vėjas nenuneštų, o antrąja pakėlė akinius ant
360   11|          gladiatorių parfumeria.~    O Agotėlė turbūt to ir telaukė.
361   11|           gniūžtę kas būtų užgrūdęs, o nuo kaktos lyte lijo prakaitas,
362   11|        virtuvėje ir grįš tik vakare. O dar norėjo stabtelėti pas
363   11|            vaistininkas jo nepažino. O ta pempė, jo padėjėja ar
364   12|           tarp vasarojaus ir dobilų. O kai sukildavo rugiai, jų
365   12|            nepaimsi, tik su meškere. O jos tokios rajos ir alkanos,
366   12|            žalsvą, kaip turėtų būti, o raudoną, kruvinai, negražiai
367   12|      susidėjęs su juodašimčiais.~    O naujakurių kiemuose diena
368   12|            mušeikas ir keikūnus.~    O ką jautė jaunoji Doveikienė,
369   12|       nebūčiau palikęs vidury miško. O su kitu kuočes, tai niekad
370   12|        Gužienės ir paimsiu pusbonkį. O ką? Išeis arklinės ir dar
371   12|      pasakysiu, kad išbėgtų priimti. O jei reikės kada ko, tai
372   12|       nežinau kas. Dar beveik tamsu, o jau motoras ūžia. Ir jūs
373   12|           grįžusi iš miesto vaišėms, o ne svetima, kelionės ir
374   12|             tokios puikios kaimynės. O tų kaimynų, Dieve mano,
375   12|          mūriniame pieninės pastate. O jie vis dar tebevažiavo.
376   12|            nežino apie jos atvykimą. O žinojo visi - nuo pieną
377   12|             ir sulaukėm vieną kartą. O jau valandžiukę laukėm,-
378   12|         vienas galas siekė juosmenį, o pasmukęs mazgas neprilaikė
379   12|           mašinom jis mokėjo elgtis, o riebumui nustatyti kas dvi
380   12|          nemanydamas priešintis.~    O kambariai, juos iškuopus,
381   12|                   No, visgi mokykla. O ir praktikos darbai. Tai
382   12|           turėjo eiti pro Laumakius, o ne pro jo klėtį, kad paskui
383   12|            Gužas.~    - Sau tai sau, o ir kitiems iš to kliuvo.~    -
384   12|              Monikai pasoginė.~    - O ką manai? - senio antakiai
385   12|          Taip, taip, mes čia plepam, o viešnia gal norėtų susitvarkyti.~    -
386   12|           visa lova. Jokia bendrovė, o jis sumanė parodyti savo
387   12|       lagaminuose aptrinti rūbeliai. O ateis ruduo ir žiema. Bet
388   12|            vien apie tai pagalvojus. O gimnazistėms jis patiko.
389   13|           naujas ir neatsibodęs.~    O Tilius kantriai lauke, kada
390   13|      Aptrauks agrastų uogas valkčiu, o miežiuose bus svilėsių. ~   
391   13|             valandą dar nėra sutemę, o trečią ryto jau šviesu.~   
392   13|              pritūpti už žalitvorės. O senis nesėdi ant suolelio
393   13|                 Laukiau, kol sutems. O Julė, ragana ta, barškinosi
394   13|          žvirblį į jos kudlas.~    - O būtų jai darbo, kol išsišukuotų!~    -
395   13|             būsi vyriausiu pabroliu, o Laurynas piršliu.~    -
396   13|              Laurynas piršliu.~    - O tave pasiprašys gėlių barstyti
397   13|          Gana! Galva apsisuko.~    - O eigulio sūpynėse nesisuko?~    -
398   13|            Bet nepaprastų. Prakandi, o viduje vynas. Milė sako,
399   13|            jo nugara pailsėti.~    - O ką jie veikia dabar?~    -
400   13|                    Tikrai. Žaibuoja. O aš nė nepagalvojau. Ir štai
401   13|          savaime ir nebeatšaukiamai. O jei ir jautė ką, tai taip
402   13|               Ne, ne po liepa.~    - O kas? Ar tu bijai?~    -
403   13|              jo širdis ne krūtinėje, o suluošintoje kojoje. Jis
404   13|          vieną dieną ir vieną naktį. O tačiau tai buvo laikas,
405   13|              kita kalba. Taigi kita. O kad rankų tik po porą kiekvienam.
406   13|             jai reikia rasti vietos. O jei nerasi, tai gali kartais
407   13|      paimanti viena, paimanti antrą, o kai šalia trečia ar ketvirta,
408   13|             įspaudžia į purią dirvą. O po to buvę blogi metai.
409   13|        nusiteikęs šeimininkas.~    - O tu, Monikut, per daug nesitąsyk
410   13|           akim sekiodamas žmoną.~    O Julė, narsioji darbininkė,
411   13|             ranka įsisprendė į šoną, o antrąja nubraukė plaukus
412   13|             Nieko, dar pasportuosiu. O paskui eisiu jums pavakarių
413   13|              Basiuliškėse?~    - Ne. O kur lengviau?~    - To aš
414   13|              pamėgdžioti jo balsą. - O aš ją tik jūsų krašte išgirdau.
415   13|                     Kaip nors.~    - O gal padėti? Nors aš jau
416   13|              buvo jo šeimininkė.~    O jis turėjo apie ką mąstyti
417   13|            kilnojo ir mėtė į vežimą. O trąšos jį apšildė. Viršutinį
418   13|            pavyko nesunkiai įversti, o antrasis, kurs gulėjo ant
419   13|         maišą, kad jis neišsiverstų, o antrąja griebė už apačios.
420   13|            susilenkė iš skausmo.~    O tuo tarpu iš virtuvės su
421   13|          toli jai iki trisdešimties, o jau plaukai pradeda žilti.
422   14|            ar ten ji rimtai galvoja. O jei mergaitės netraukia,
423   14|              lietus jau ne kibirais, o upėmis pylęs, ir taip klaikiai
424   14|             kad uždegs visus miškus. O griaustinio tai nė apsakyti
425   14|              užgirdęs mergiščią.~    O mergiščia nesirūpino, ar
426   14|             eitų ir nežinia kur.~    O motina kalbėjo, kad jos
427   14|           tereikia jąja pasikliauti, o visa kita ateina savaime.
428   14|              Julė šaukia vakarienės. O gal dar ne? O gal jau yra
429   14|            vakarienės. O gal dar ne? O gal jau yra pavalgęs ir
430   14|    įsižeidusi.~    - Ak, ir jaunikį. O maniau, kad jei namai prie
431   14|                  Dieve brangiausias. O tu dar norėjai pasijuokti. ~   
432   14|           tai visiems patiktų.~    - O tau?~    Jis lėtai judino
433   14|            lėtai judino galvą.~    - O man kartais užeina tokios
434   14|            ir matau, kaip neša mane. O varpai skambina, skambina...
435   14|       trankei prižiūrėtoją pavasarį. O aš nebijau, - tartum gėrėdamasi
436   14|             Išsisukti nebebuvo kaip. O manė nuslėpti, ir jau mažai
437   14|              lengvesnį darbą žadėjo, o laikas, o valandos tos pačios.~   
438   14|              darbą žadėjo, o laikas, o valandos tos pačios.~   
439   14|       atdaras. Jis gulėjo ant žolės, o sparnai vienas po kito lyg
440   14|          aukštyn. Kaip niekur nieko. O Gelažius gulėjo negyvas.
441   14|            ir lyg piktas visą laiką, o kiti sakė, jog tai aukso
442   14|           jis neidavo tuojau gultis, o prisitraukęs kaladę prie
443   14|              raudonas, tai auksinis, o ūsai - lyg iš smulkučių
444   14|          Žinoma, tiek kiek uždirbta. o uždarbiai buvę menki. Bet
445   14|            dairėsi ko nors geresnio. O iš to gerumo liko tik tiek,
446   14|              tai už akių prikrėtimą. O jis buvo iš jo paties piniginės.
447   14|             akivaizdus įrodymas.~    O prieš tai jis tarnavo kareiviu.
448   14|       Kunkūzai ir japonai juos mušė, o jie tik bėgo. Peršautu petim
449   14|          vietą. Visi už jį jaunesni, o motina prispausta nusiminimo
450   14|          tėvas jo vietoje? Gal taip, o gal priešingai? Pasiklausti
451   14|         nepasakytų, jog tai negerai. O tačiau jis pasiliko didžiulis
452   14|        galėtų tučtuojau išeiti. Tai, o ne kas kita, jam ir jėgų
453   14|   apgadinusios, duodamos ne tikrovę, o tik jos atšvaitus, krintančius
454   14|    nusiaubiančio vėjo jis laukė.~    O matė taip nedaug ir lygiai
455   14|       tikrųjų kam? Ne žinių gausume, o žinojime, kaip prieiti,
456   14|           buvo išsiilgęs moters.~    O tai jau buvo labai daug.
457   14|              Pati naktis užeina.~    O ten ji stovi ant tilto ir
458   15|             tik žemė įkeista bankui, o ne trobos.~    - Aš pirkau
459   15|         Duokim, kad pirkai tamsta... O jei ir būtum pirkęs, tai
460   15|             savo trobų tiek ir tiek? O man ta daržinė labai praverstų.
461   15|              nereikėjo dergti manęs, o iš karto kreiptis, kaip
462   15|               Jei teisybė tavo - še. O jei ne, tai palauk, vyruti.
463   15|            Geruoju - svietą pereisi, o piktumais - kur tu, toli?
464   15|              atėjęs ir pasikalbėjęs. o ne puolęs kaip šuva į blauzdą.
465   15|       velnynėse. Taigi, kam velnynė, o kam namai ir tėviškė. Žmonės
466   15|              reikės, bet kada dar... O kad nuošimčiai auga, to
467   15|           jau žinok, kad ir parduos. O jis dar į krūtinę kimba,
468   15|         kodėl esąs viršaitis kaltas. O nė velnio. Taip tik susiklostė.
469   15| Prisijaukinti tai, kas naudinga tau, o kas ne, pastumti toliau,
470   15|      Smulkmena, - numojo Tilius.~    O tas kaip tik labai ir paliko
471   15|       džiaugsmui, savo akių šviesai, o ne rūpesčiams ir darbams.~   
472   15|              kitų pramanyti, ne kas, o tai, kad priveisė per daug
473   15|            tu jiems?~    Vargas tik. O seniau, rodos, sklandžiau
474   15|             jam pavykdavo nutaikyti. O tai vis geri ir nepigūs
475   15|              būti ir jo taipogi.~    O paskui jis net nustebo,
476   15|         perėmusi rankas, ir atlikta. O dabar - jau antspaudo reikia.~   
477   15|           Gerai, jei gražios dienos. O subjurs orai, ir po uždarbio, -
478   15|             burna juokdamasis.~    - O tikrai kad gražios. Gal
479   15|              Sakytum lendrė paežery. O kiek čia seniai šeštą skyrių
480   15|             baimindamasis jų keršto, o savo paties netinkamų pasielgimų,
481   15|            dar ir maniškės. Tvirtos. O pačiam - tai išrūgas sunkti
482   15|              dėvėjo ir akliu davėsi. O matė geriau už paukštvanagį.
483   15|       Nežinau to. Nežinojau ir tada. O Doveika žinojo.~    - Doveika?~   
484   15|              jau griebsi išsižiojęs. O tavo dantys prisivels vaško
485   15|                  Nieko sau moterėlė. O senis žvaliai apsisuko.~    -
486   15|          galėtų aprišti pirštus.~    O koks jam reikalas, po velnių,
487   15|              Jam dar toli iki šimto. O ir šimto sulaukęs, dar šį
488   16|       nesigailint smulkių išlaidoms. O kitas, iš turtingo ūkio,
489   16|             ir užtrauks jam nešlovę. O kas jaunimui rūpi?~    Jie
490   16|             Susimanėm, dėdule.~    - O kad kelnės jūsų per trumpos.
491   16|       tvirtai pasiryžę viskam.~    - O gal geistum patraukti bulvinės
492   16|         švilpdamas nurėžė lanką ore. O garbanius tik linktelėjo
493   16|                 Kad ir automobilium, o visgi penkiasdešimt kilometrų.
494   16|              dar, jei jau išvažiavo. O gal dar ir ne, - samprotavo
495   16|        kryptį, praeis gerokai laiko. O laikas brangus darbininkui,
496   16|          sirpstančiomis uogomis.~    O kitas Vilkijos krantas,
497   16|           vaivorų derliai ir masino. O žiemą čia ėjo kelias, ir
498   16|             atsakė girininkas.~    - O neatrodo, kad tiek galėtų.~    -
499   16|            ūkelis.~    - Žinoma.~    O visų pelkių, apžėlusių skurdžia
500   16|              ponybė ir išsiskirstys. O kas mums iš to? - spjaudėsi