Part

 1    3|   Aštrūs pusnių žambai trupėjo, leidosi, ir iš po sunkios jų priespaudos
 2    6|     laužėsi į atsegtą antį.~    Leidosi pėsčias šlapiu, tačiau spėriai
 3    8|           Dulkančiu keleliu jie leidosi pakalnėn. Pakelės beržų
 4    9|     Veterinorius lyg keršydamas leidosi į dainas.~    - Žirgas galvelę
 5   11|     Grietinės atskirai. Liesąjį leidosi kiekvienas į savo ištuštintus
 6   11|     širdis, ir mintis pavargusi leidosi snaudulin.~    Ir pats ievų
 7   13| nepatirtiems pojūčiams.~    Jis leidosi pakalnėn, jį traukė iš ten,
 8   13|     viduryje varsnų ir sparčiai leidosi namo. Jie buvo didelio ūkio
 9   13|         Tilius, apgręžęs arklį, leidosi sėdybon sėklos ir trąšų
10   13|      patupdyti vežimo gale. Jis leidosi, bet per daug vienon pusėn.
11   14|       jų krito į medžius, kitos leidosi dar žemiau ir vėlėsi į vešlią
12   14|    vienas po kito lyg iš debesų leidosi, girgždėdami ir dūsaudami.
13   16|         prasiirti debesis. Į jį leidosi ančių būriai. Kvykavo narai,
14   20|             Jis ėjo toliau. Jis leidosi savo laukų platybėmis, kurių
15   21|       PIRMAS ~    Saulė kilo ir leidosi. Troški, kvapi, įkaitusi
16   21|        du kartu per savaitę jis leidosi į miestą ir girgždėjo atgal
17   21|       kojas statė nejučiom. Jie leidosi nežymiai pakalnėn.~    -
18   22|       apkaišė jurginais, ir jis leidosi kelin. Monika stovėjo ten,
19   24|         pakraščiais. O pavakary leidosi ant vieškelio su sunkiais
20   24|     kartas vis žemiau ir žemiau leidosi. Nublukusių stagarų platybė
21   24|  lysvelėse. Ir vakarai taip pat leidosi tykiai ir pamažu, persisodrinę
22   24|     drąsa ir narsybė, o į kojas leidosi sunkumas ir traukė verčiau
23   25|       langus matomų sėdynių, ir leidosi nešama smarkiai besisukančių
24   26|         suplėšytas vėjo, pamažu leidosi ant šviežios atverstos velėnos,
25   27|       kačių naguosna. Nejau jis leidosi pakalnėn su rudeniu, su
26   27|     pamažu, vinguriuodamas ore, leidosi į žemę - motiną. Viena tokia