Part

 1    1|        pančio radimo, kaip sako pas mus. Tačiau kartą ir aš tvirtai
 2    2|           kad miesto darbininkai už mus gudresni. Nėra čia ko džiaugtis
 3    2|       nuovoką tvirtą. Derėkis ir už mus, Petrai.~    - Už dyką nevežkit.
 4    3|           Kas jį griebs? Žmonės pas mus tik liežuviu marias laka.
 5    6|                   O kada užeisi pas mus?~    - Kada nors. Kada nors,
 6    7|  pasisveikino.~    - O, jau jūs pas mus?~    - Jau, ponia. Pasiskubinau.~    -
 7    8| Nepasididžiuokit!~    - O pirma pas mus. Aš jau andai sakiau, kad
 8    8|             Dėl to taip linksma pas mus.~    Ir Tiliui pasidarė
 9    9|    uždainuokim trankią dainelę, kad mus išgirstų ir išeitų pasitikti.
10    9|           Būdavo raganų apsčiai pas mus, tegul jas...~    - Tai
11   12|              Tylėk! Jūs turėsit pas mus pernakvoti.~    - Ar čia
12   13|            ką galvoju dabar. Tikrai mus ištrinks. Bėkim!~    Ji
13   14|        nutrenktų žaibas, ir atrastų mus žmonės susikibusius, negyvus
14   14|            skambina... Tik kažin ar mus laidotų šventintoje vietoje?~    -
15   14|            tada kalbėtų žmonės apie mus.~    - Velnio akį visiems
16   15|         apsigavęs, pasilikdamas pas mus. Jeigu viską gerai paskaičiuotum,
17   16|               Negražu, jei būtų jie mus aplenkę, - tikino viršaitis.~    -
18   18|        artėja prie kapos.~    - Dar mus nugarbstysi. Susimanysi
19   19|          kaip pirmametis.~    - Pas mus geriau. Toli nė nereikia
20   21|        ruošiasi. Pati sakei. Ir kad mus abu kvies, - jis atgavo
21   21|       Galėjai eiti kasti. Būtum pas mus gyvenęs. Būtum...~    -
22   21|                 Būtumei gyvenęs pas mus. Būtumei... Tai Agnė taip
23   25|     netenkančios.~    - Tai tu taip mus ir palieki? Ant visados?~    -
24   26|           bus blogai, labai blogai. Mus tai abu liečia, aš manau.~    -
25   27|    apžiūrėti. Ryt bus per vėlu. Ryt mus abu išsiveš.~    - Ką jūs,