Part

 1    2|      nukirsti daugiau...~    - Po dvi rankas teturime, pons Špicai, -
 2    2|     įspėjo Každaila.~    - Nu, po dvi. Ale jūs padarykit kaip
 3    4|   antakius.~    - Rodos, kad turi dvi kojas, nors vieną ir trumpesnę.
 4    5|      dalijo jos vidury išstatytos dvi eilės senų mūrinių namų.
 5    5|     kokioj urkštynėj lindėjai tas dvi savaites?~    - Daboklėj? -
 6    5|       nepasiekęs cigaretės.~    - Dvi savaites atpyliau. Už tėvynę,
 7    5|    jaunuolis. - Ir kas man iš to? Dvi savaitės - po penkiolika
 8    6|        kiek padaryta.~    - Tėvui dvi dienas būtų užtekę. O čia
 9    7|         ir dažytomis sienomis. Po dvi lovas ir stalą talpino kiekvienas
10    8|  juodalksnių tamsaus rudumo fone. Dvi raidės gudriai įpintos ten
11    9|          klausytis dar valandą ar dvi, nors iki vidurnakčio. Nedaug
12   10|      tyrelis ir eglynai per geras dvi mylias.~    - Dideli miškai, -
13   10|           šeimininkė. Ji dirbo už dvi samdytas mergas, apėjo visą
14   11|          vienas iš eigulio vaikų. Dvi paauglės, susikišusios tarp
15   11|         po stangių ir vešlių kaip dvi vantos ūsų. Atrodė, jog
16   12|          o riebumui nustatyti kas dvi savaiti atvykdavo iš centrinės
17   13| pavažiavus toliau, dirvoje žymėjo dvi vagutės, du šviežūs brūkšniai.~    -
18   19|           gyrėsi, jog dviratį per dvi savaites įsitaisysiąs. Dviratį
19   19|         įsitaisysiąs. Dviratį per dvi savaites? Tegul negaudo
20   21|         kanalo kasti? Dviratį per dvi dienas būtum uždirbęs. Pinigus
21   21|      skaičiavo mintyse laiką. Tos dvi savaitės buvo susisukusios
22   22|       pasigėrusios pešėsi ore, po dvi krisdamos ant blizgančio
23   22|          savo vežimėlio skubinosi dvi netvirtai kojas statančios
24   24|       kiek likę alaus po švenčių. Dvi, po šešis kibirus, nė nepradėtos.
25   25|           galės ponauti. Skirti į dvi dalis jau nelabai būtų iš