Part

 1    1|       pusės tuščiais, skubėdami atgal į kirtimus, išvertę savo
 2    3|       kad tik pataikytų išnerti atgal nepaklydę.~    Tačiau vedė
 3    5|        ir prisispjaudęs, sugrįš atgal, jei geresnių neaptiks.
 4    6|         tą pripildavai, tai vėl atgal?~    - Ką tu paistai, mergyt?
 5    7|         ir, apsukęs ratą, grįžo atgal. Kelio apjuostame apskritime
 6    8|             Visa gauja išlalėjo atgal. Tilius ir Agnė lėtino žingsnius,
 7    9|        būtų lengvesnis vežimas, atgal su juom nebegrįžti. Jį parvešiąs
 8   11|        kuodą, jos galvytę svėrė atgal, priversdami ploną kaklą
 9   13|          atsimušęs aidu, grįžta atgal. Tai buvo vakaras iš tokių,
10   13|       apačioje, kur jie rietėsi atgal. Kilo noras jį sugriebus
11   16|     Neprasidėk, Každaila! Grįžk atgal! -šaukė jam nuo tilto.~    -
12   16| pasičiupęs už peties ir pastūmė atgal.~    Pradžia buvo nenumatytai
13   16|    vietą, apsisuko ir pasileido atgal į palaukę.~    Ant tilto
14   17|         sugižusiu veidu krapeno atgal į savo kambarį ir gulo į
15   19|        ne šuoliu. Nebėra šuolio atgal. Už nugaros - siena ir akligatvis.~   
16   21|   leidosi į miestą ir girgždėjo atgal pilnu vežimu. Visi darbai
17   21|        ir kodėl ji vis grįždavo atgal ir mėgindavo sukauptai iš
18   22|     kiti juos traukė už skvernų atgal. Tutinėjo, tąsėsi. Rėkavo
19   22|   drūtai nusikeikė ir žergliojo atgal vidun.~    Per kiemą prie
20   23|       kupsto kitan ir nesidairė atgal ir nesirūpino, kas liko
21   24|    krautuvės lalėdamos grįždavo atgal.~    O tačiau jau kažin
22   24|      kol ką. O kai reiktų bėgti atgal, ir nebeišbėgtum.~    Laurynas
23   26|       gulė čežėdami po kojų. Ir atgal tokiu pat žingsniu, atsiremiant
24   27|       nematomą plyšelį sienoje. Atgal, pro tuos pačius kaimus
25   27|   nušautąjį už pažastų ir vilko atgal prie ugnies. Jis stojo į