Part

 1    1|         tu taip? Ar nežinai, kad Veronika jau narsto silkėm žiaunas?~    -
 2    1|        paskos.~    - Tai, sakai, Veronika jau ruošia mums užkandą? -
 3    1|       vaikinas ranka. - Kad taip Veronika, vyrelis, tai jau kita kalba.
 4    1|       tavo giminė?~    - Kas, ar Veronika? Taigi pusseserė.~    -
 5    3|          Jau ir daina sklido, ir Veronika nebespėjo tramdyti, tardama,
 6    4|         toliau, - išbėgo priekin Veronika.~    - Ačiū, Gužien. Bus
 7    4|    perekšlė pasišiaušusi, metėsi Veronika ir, droždama per ranką,
 8    4|        Baikštys degėsi cigaretę. Veronika pluošė su spiritu, o Petras
 9    4|     degtukai, muilas. Gerai, kad Veronika ištraukė nuo savęs savo
10    4|      didžiai patenkinta reginiu. Veronika verkė ir keikėsi ir kitokią
11    5|          urmo sandėlio ir pamatė Veroniką, apsikrovusią popierinėmis
12    5|           Ar labai užsirūstinusi Veronika? Mačiau nuo tolo, bet nedrįsau
13    6|          kartui. Ką darysi. ~    Veronika jį apžiūrėjo iš visų pusių
14    6|        bet nuotaika nedingo.~    Veronika, atnešusi alaus ąsotėlį,
15    9|        jaukiai šnekina pusseserę Veroniką. Palauks. Kur jie išbėgs?~   
16   19|  prakirmysit! - šaukė iš apačios Veronika.~    - Tuojau, tuojau. Dar
17   19|         ėjo, išėjo bažnyčion, ir Veronika prisėdo valandėlę ant suolelio
18   19|         Ir aš griebsiu kada nors Veroniką trumpai. O jau kai griebsiu,
19   21|        ir skurdoka, bet vis jau. Veronika žvaliai sukosi. Jei pradžioje
20   21| nešaukdavo ir su juom. Buvo gera Veronika. Visą žiemą jie taip kalbėjo
21   23|          Ką, ar jie nematą, kaip Veronika jį akimis palydinti. Ar
22   23|         Gužas daržinėn išėjęs. O Veronika, apkuopusi stalus ir taip
23   23|     girdėjęs, kaip šnekučiuojasi Veronika su Každaila. Pradžioj dar
24   23|               vapeno nusigandusi Veronika.~    - Išeik, - pasakė šeimininkas,~    -