Part

 1    1|         barzdos ražiena nužėlusį veidą. Patrynė rankove nosį ir
 2    4|       plaukus, o plynai nuskustą veidą abipus nosies iki lūpų kampų
 3    6|     švelniais pirštais grabinėjo veidą ir drąsiai laužėsi į atsegtą
 4    6|         viena pušim, užsimerkęs, veidą atsukęs į saulę. Tamsiose
 5    6| pakreipusi, žiūrėjo aukštyn į jo veidą. Ir pasišokėdama taškė liūgnelius.~    -
 6    8|     tvokstelėjo visu pločiu į jo veidą ir pasiliko, tartum drėgno
 7    9|     boluojantį balta sniego dėme veidą. Tokią, lygiai tokią jis
 8   10|       šviesoj mėgino įžvelgti jo veidą šeimininkas.~    - Paklauskit
 9   11|      gatvę, su šilto oro srove į veidą tvoskė įvairiausių kvapų
10   13|    nuorūka rausva dėme išryškino veidą, užgultą obelės šakos.~    -
11   14|      pečiais, rankomis užsiėmusi veidą ir užspaudusi akis.~    -
12   14|    kaitros pilnais lapais braukė veidą. Dabar jau jis yra baigęs
13   17|       raudona pašvaiste nutvilkė veidą.~    - Ar aš sakau, kad
14   18|        lyg jis būtų aptaškęs jos veidą ir pasilikęs sūriu skoniu
15   20|          norėdamas pamatyti savo veidą. Vešlios žandenos jį darė
16   21|          įsispyrusi žiūrėjo į jo veidą, lyg siekdama pati tiesiogiai
17   21|    mintis. Įdubę žandai jo tamsų veidą darė pailgą ir prakaulį,
18   23|      pasakyti.~    Tilius spaudė veidą į žolę. Cigaretė krutėjo
19   25|         sutikus Moniką, tėkšti į veidą, spjauti į akis ir išeiti,
20   26|       kuždėjo ji, glausdama savo veidą prie jo neskusto žando,
21   26|       pasirengusi tėkšti delnu į veidą. - Ir begėdis.~    - Galbūt...-
22   27|      tamsiame fone jis matė savo veidą, tamsų ir baltais plaukais,
23   27|    didesnei apyjuokai senis savo veidą skuto, kai senelė leido
24   27|      švelniai glaudė jo neskustą veidą.~    - O jūs ko ten snarpsot?