Part

 1    1|            šį tą reiškia... Va, jo paties skatinamas, stojo mokomojon
 2    5|           šventos činajos džiakono paties pašventintos. Dėsi į romus
 3    5|          Špicas malūne svėrėju. To paties Melamedo, aišku. Kartą susilažino
 4    5|             Aha. Gelažius... Ar ne paties tėvuką anais metais kliudė
 5    5|        vietos - gatvių, aikštės ir paties miestuko. Nebuvo čia nieko
 6    7|        lūžtvių išvežti, tačiau to, paties pavasario lyg dovanoms siunčiamo
 7    8|          tokiai dienai pritinkama. Paties traškiausio alaus ąsotis
 8   10|            to neužkalbinęs, kad ir paties menkiausio. O jau Zuzanai
 9   10| dauginkitės? Ir kad pasakyta Dievo paties taipogi, jog šaka, kuri
10   12|      einančio vedėjo pareigas, iki paties smulkiausio vežėjo, paauglio
11   14|       prikrėtimą. O jis buvo iš jo paties piniginės. Ten mat ir vagys
12   14|           visų tų išvargtų metų ir paties mokslo paniekinimu. Kam,
13   15|             susimušė su vienu, ant paties viršaičio puolė su rungu
14   15|    baimindamasis jų keršto, o savo paties netinkamų pasielgimų, kurie
15   16|            Tada gali ir iš kitų to paties pareikalauti,- atsakė viršaitis.~    -
16   16|           Aš prie pono viršininko, paties apskričio, - suskliaustom
17   16|       Kokia daržinę?~    - Gi mano paties daržinę, ponali...~    -
18   17|           dalykus kaip pasirinkimą paties tinkamiausio laiko, naudingo
19   18|     pradėjusius savo kelionę iš to paties kiemo ir atsivariusius iki
20   20|            nuėję tąja ežia - ir jo paties, ir jo žmonos, jau mirusios
21   23|      išrėkė įtūžusi. Ji naudojo jo paties - tojo vyro laidoko gerai
22   24|       susivokė. Jis lakstė, lyg jo paties marškiniai būtų užsidegę
23   24|   gaspadorius?~    - Neklausiau jo paties. Nežinau, kodėl jis toks
24   27|    įsitaiso. Andai, mačiau, kabėjo paties seklyčioje.~    Doveika