| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] našlys 2 našta 4 naštos 1 ne 811 neabejodamas 1 neabejojo 2 neabejotinai 1 | Frequency [« »] 911 tai 866 i 835 o 811 ne 692 jau 689 su 640 tik | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ne |
Part
1 1| skurdžiu atžalynu ir kur ne kur sėkline pušim. Miškas 2 1| meškos taukais ištrynė? Nė šalčio, nė šilumos. Nieko 3 1| taukais ištrynė? Nė šalčio, nė šilumos. Nieko tu nebijai.~ - 4 1| Turėdamas tokius įnagius, ne duona - pyragu gali misti. 5 1| Pietų lauki?~ - Ne pietų, o vakaro.~ - Tai 6 1| trūkte trūko nuo kamieno ne ašmenim, o pentimi užgautos. 7 1| Pasakos.~ - Nu ne. Juk ir tu nesisakytum, 8 1| keliose vietose.~ - Šįvakar nė lašo. Pasiimu uždarbį ir 9 1| nusiprausti, o nukrapeni ne ten, kur reikia, o daržinėn 10 1| atitokti, kad yra kažkas ne taip. O kas - ir nežinai. 11 1| negersiu, tai ir negersiu. Ar ne laikas užkąsti?~ - Niekas 12 1| dar neina.~ Ech, jei ne mokėjimo diena, mestų darbą 13 1| Per daug ponybės.~ - Ne apie ponavimą aš kalbu.~ - 14 1| šunies, tokio šunies vietoje. Ne lik kaimiečio kieme loti, 15 1| dviejų šimtų suskaitysiu, ne, per mažai - medis gana 16 1| kuom susiremti ir laimėti, ne sumušdamas, bet nesitraukdamas. 17 1| negaliu marškinių derinti ne pagal savo kelnes. Tai tik 18 1| pilvu sududeno Petras.~ - Ne, nesakau, kad labai jaunas, 19 1| Aš nesiruošiu mokyklon, ne. Va į mūsų kuopą atsiuntė 20 1| lyg mietą būtų prarijęs. Nė ausim nekarpo. O buvo lyg 21 1| Penkioliktus metus eidamas, turėjau ne tik sau duoną užsidirbti, 22 1| kaimynų. Nepriprašysi kasdien. Ne, sakau, leisk man, pasėsiu. 23 1| jam tėvas nieko nepaliko? Ne tik nepaliko, bet paleido 24 1| didžiai pravartus gyvenime, ne vien kareivinėse. Su juom 25 1| ir vėjai kitokie. Kodėl ne? Prašau...~ Nuo eglių 26 2| negreiti susimesti.~ Ne tik sveikatos, bet ir patyrimo 27 2| ugniakurų.~ - Ar tik ne pavasaris jau taikstosi? - 28 2| paltimis aukštas užverstas. Nė šunys neėda. Bet kai iš 29 2| neėda. Bet kai iš bado, bus ne pro šalį, - prisidėjo atokiau 30 2| kąsnį. Bet Tilius neleido nė prasižioti, dėdamas lyg 31 2| ir nebežinosi - ėdąs ar ne.~ - Ot tai tau! Uždėjo 32 2| dienoja tik. O grįžtant - nė su rogėm, nė su ratais. 33 2| grįžtant - nė su rogėm, nė su ratais. Matai kas.~ - 34 2| sušlapo. Negerai...~ - Nė šio, nė to.~ - Kai pastumi, 35 2| Negerai...~ - Nė šio, nė to.~ - Kai pastumi, dar 36 2| gali, tą padarai. Diena ne per ilgiausia. Tai ne šienapjūtės, - 37 2| Diena ne per ilgiausia. Tai ne šienapjūtės, - nuosaikiai 38 2| tokios derybos, jis negalėjo nė įsivaizduoti. Kokios čia 39 2| uždarbį sau susiglemždamas. Ne tik išgerti, bet ir parūkyti 40 2| Turi būti vienybė, o jei ne - mes parodysime. Každaila, 41 2| atsilošęs į eglišakių krūvą, ir nė blakstienų nekrutino. Jis 42 2| Petrui:~ - Neužsileisk. Nė per plauką. Mokės. Sakau, 43 2| čia stoviu. Kelias bėga. Ne tik kelias - visą sniegą 44 2| ponui? Supyks ir nebeduos nė to, ką gavom.~ - O ką 45 2| Yra ir daugiau tokių. Ne tas vienas sušvinkėlis. 46 2| jau kirsčiau už tą patį. Ne iš kokio išdykumo, o iš 47 2| ir kiek dar stačio miško. Ne už šimtą ir ne už tūkstantį. 48 2| stačio miško. Ne už šimtą ir ne už tūkstantį. Dešimtimis 49 2| skaičiuoti. Jei polaidis ūmus - nė pats tyrelio velnias neprieis 50 2| jūs nebyliai.~ - Pats ne tik galvą, bet ir liežuvį 51 2| vakaras turi savo tvarką. Jei ne namie, tai ten, ant kalniuko, 52 2| visuotinis nepriteklius, jei ne pinigo, tai supratimo, kad 53 2| įkinkyti ir darbą savo naudai. Ne darbo valandų prailginimas, 54 2| ir taip nebemanai?~ - Ne, neperėjo. Ta liga bjauri - 55 2| nuskardėjo balsas.~ - Kodėl ne? Kiti nieko nesako? - Melamedas 56 3| suvaryti seniūnų, keikėsi ne prasčiau už barzdylas, kirsdami 57 3| skersai vienas prie kilo. Ne lik per kelio plotį, bet 58 3| ir kupli, jog iš apačios nė dangaus nesimatė, nė lašas 59 3| apačios nė dangaus nesimatė, nė lašas lietaus neprasisunkė. 60 3| inkilą su šventaisiais. Ne vieną medinę nosį, išdžiūvusią 61 3| Baikštys, supratęs, kad jie ne medaus pirkti atvykę, kad 62 3| palaimingo kampo nesiekė nė kazokai, nė juodašimčiai, 63 3| kampo nesiekė nė kazokai, nė juodašimčiai, tai ko jam 64 3| ateiviai neprašyti, to tai ne. Visa didžiulė aikštė, užsigrūdusi 65 3| žymiai vėliau, neatitiko nė statyba, nė medžiaga. Jis 66 3| vėliau, neatitiko nė statyba, nė medžiaga. Jis atsirado labai 67 3| Miškinių kaimelių gyventojams ne kažin kiek rūpėjo toji žinia. 68 3| prasimanydavo tvirtesnio gėrimo. Jei ne alaus, tai burokinio skysčio, 69 3| nusukęs.~ - Nu, nu, ne taip mandriai. Sekantis,- 70 3| stalelio. Driežas jis gi, ne tik skaičiuoti ir išmokėti 71 3| kailiniuoti susiskersuodavo, kad nė šen, nė ten.~ - Kur puoli, 72 3| susiskersuodavo, kad nė šen, nė ten.~ - Kur puoli, kaip 73 3| tad ir priedo prie jos ne vienam reikėjo, išskyrimui.~ 74 3| ir tas darbas jam sekėsi nė kiek ne geriau, negu pirmamečiui, 75 3| darbas jam sekėsi nė kiek ne geriau, negu pirmamečiui, 76 3| iš karto po pusašį. Tai ne mūsų ožkos - apmaudingai 77 3| kručas.~ - Mano blauzdos ne mužikams kapoti, - Každaila 78 3| pritūpti?~ - Kur jau ne. Prašom į trobą. Prašom.~ - 79 3| mes būtume uždirbę, jei ne tavo galva? - svyravo ir 80 3| laikėsi tarp kirtėjų ir gėrė ne mažiau už juos. Jis mėgo 81 3| Niekas jo galvos nelaužė - nė pati, nė vaikai. Petrui 82 3| galvos nelaužė - nė pati, nė vaikai. Petrui taip pat 83 3| nepagailėjo žodelio:~ - Nė penkių dabar tie suopiai 84 3| kiek tavo išvėsusi kumelė. Nė dėku, nė išgrauš jam. Ir 85 3| išvėsusi kumelė. Nė dėku, nė išgrauš jam. Ir tau va špyga. 86 3| pagalvojo, kad čia buvo šis tas, ne vien tuščiai praleisti ilgi 87 3| šeimininkę ir nutarė jos nematęs nė piktos, nė susiraukusios. 88 3| nutarė jos nematęs nė piktos, nė susiraukusios. Jos šypsena 89 3| ir lieknų, savininkė. Jei ne jos dukterys, ją palaikytumei 90 3| ir daugiau. Darbas naktį ne vienam pakirto pakinklius, 91 3| smelkiančio geismo ir pavydo. Ne su visais ji tokia meili, 92 3| Ką gi Gužas - pavargęs. Ne tokio vyro reikia jai.~ 93 3| paduosi - tą suversiu. Ar man ne vis tiek? Mane pjauna bjaurus 94 3| epušių žievės. Bet tu netikėk nė vienu žodžiu, ką tau vakar 95 3| tiek nieko nepaknisi. Ar ne? Man, sako, trūksta rimtumo. 96 3| atsigeriant. ~ Ji pasakojo, kad ne tik viskas išgerta, bet 97 3| skolintis. Visuose namuose nė trupinio valgio. Tik žalios 98 3| netektų liūdėti. O gal ir ne... Velniai žino, kas bus 99 3| nesu traukinio dar mačiusi, ne tik važiavusi. Tik autobusu.~ - 100 3| sienos vyresniąją Gužaitę. Ta ne juokais plėšėsi:~ - Paleisk, 101 3| Laukan, bjaurybe! Kad nė smarvės čia tavo! Rankom 102 4| netrūksta Virsnėse.~ Ne degtukai Doveikai rūpėjo, 103 4| laikėsi Laurynas.~ - Ne dėl patikimo. Tik kaip su 104 4| kaip su karvėm?~ - Aš ne jautis. Apsieis tavo karvės 105 4| be manęs. Karčemoje man ne ponas esi. Aš su draugais 106 4| Doveika.~ - O kas jis, ar ne žmogus? - Tiliaus papurtytas, 107 4| žodelį.~ - Išgirsi dar ne tiek. Pasibaigė katino dienos.~ - 108 4| pasišnekučiuoti? Girdėjęs jis ir ne to. Per tiek metų visko 109 4| barėsi Každaila, negalėdamas nė pasižiūrėti į sukiužusį 110 4| būtų davęs. Tik jis, girdi, ne vietinis, tai ne taip patogu.~ - 111 4| girdi, ne vietinis, tai ne taip patogu.~ - Kodėl 112 4| taip patogu.~ - Kodėl ne? Ranka tavo įtaisyta policijoj 113 4| policijoj tarnaujant.~ Ne, ne. Tugaudis žmonių nemušęs, 114 4| policijoj tarnaujant.~ Ne, ne. Tugaudis žmonių nemušęs, 115 4| jis neužgavęs skaudžiai nė vieno.~ Vargdienis užlindo 116 4| nesugraibė po ranka,~ - Kad ne gaspadinė, tai jau amen - 117 4| duosit sušlapint birbynę, ar ne?~ - Še, ryk.~ - Sakyk, 118 4| kad Vilkiją kasa?~ - Ne mano, tegul kasa.~ Spiritą 119 4| žydu išvien ėjo.~ - Ar ne išgama!~ - Tai galėjom 120 4| už kubinį metrą durpių. Ne, durpes kas mašinomis. Kas 121 4| Langą jau išnešė, ir nieko. Ne pirmą, matyt, nes Gužas 122 4| gražesnė darosi. Nesulauks nė pilnų metų ir išdainuos 123 4| tai Agnės. Neleisčiau ten nė kojos svetimiem įkelti. 124 4| nesusitarsi. Tu nagas - ne merga. Tuščiai tik žiaunas 125 4| nuo mamos. Uždaryk!~ - Ne, katytės. Vieną aš jau nusavinsiu. 126 4| jau nusavinsiu. Gužienė ne tokia, kad nepagalvotų apie 127 4| darbininkams, ir iš viso gerai. Ar ne, Gužai?~ - Tai jau.~ - 128 4| Nuo ko aš pasigersiu? Tik ne nuo šito vandenėlio. Dabar 129 4| užmokėta.~ Veronikai ne tas galvoj. Ji turėjo kitų 130 5| smulkūs prekijai. Vėliau jų nė pusės nebeliko. Langus uždarė 131 5| o už kviečius nebežinojo nė kiek beprašyti, kai mirkytų 132 5| tai statyk pusbonkį. O jei ne, tai tėkšiu atbula ranka 133 5| beveiki?~ - Valkiojuos. Nė pirkti, nė parduoti.~ - 134 5| Valkiojuos. Nė pirkti, nė parduoti.~ - O kokioj 135 5| Juokiatės turbūt?~ - Ne.~ - Nesijuokiam. Nors 136 5| neatnešė užsakymo, nebuvo kaip nė kalbos pradėti. Tilius sukino 137 5| tas alus?~ - Šnekėjau. Ne tuščiai, pasirodo, šnekėjau. 138 5| ką?~ - Nu ką? Nespėjau nė gerai perprasti, toks dar, 139 5| Reikėjo protestuoti. Nė velnio! Jie neturi teisės, - 140 5| beliko...~ - Sumušė?~ - Ne. Nemušė. Atsižadėk, sako, 141 5| metu. O šiandien kas, ar ne dvylikta?~ Eigulys apmaudingai 142 5| Aš jau nedovanočiau, ne.~ - Kam?~ - Visiems. 143 5| penkiolika litų.~ - Ne, to aš nežinojau, - be džiugesio 144 5| tai į atskirą kambarį ir ne pro didžiąsias duris. Paklausiu 145 5| Aha. Gelažius... Ar ne paties tėvuką anais metais 146 5| nelemtu metu. Ir pridėjo nė pats nežinodamas kodėl: - 147 5| nuo tų žavių mergaičių, ne taip seniai dėvėjusių trumpus 148 6| Kelios dienos belikę, ir ar ne mieliau visiems kartu, kaip 149 6| linkčiojo Gužas. - Juk ne ponauti eina. Dvaras dvaru, 150 6| nereikia talkininko?~ - Ne kiek ten tų malkų, - kukliai 151 6| atiduodamas vartotojui. Ne vargas, o pramoga jam buvo, 152 6| sugauti slaptą stebėtoją, bet nė vienam trobos langų nevėpsojo 153 6| Dar gandras neparskrido. Ne laikas pavakariams.~ - 154 6| išėjo ir iki tilto nepratarė nė žodžio. Tilius praplyšo 155 6| snukį, per tą snukį. Ar ne? O ko jam kaišiotis, kur 156 6| Skauda labai?~ - Ne.~ - Skauda. Sąnariai 157 6| padariau. ~ Taip, ir ne juokais taip galėjo būti, 158 6| abiem rankom tilto atramą. - Nė sargų, nė prižiūrėtojų ten. 159 6| tilto atramą. - Nė sargų, nė prižiūrėtojų ten. Tik valsčiaus 160 6| o jis šaunus vaikinas. Ne kartą mudu išgėrėm.~ - 161 6| valkata.~ - Visi žino - tai ne pasakos. Kad tu už žvalgą 162 6| Eigulys tvirtina, jog tau ne vieta miške medžius kirsti. 163 6| niekas nedraudžia.~ - Ne, nedraudžia. Tas tai tiesa.~ - 164 6| ir apsikabino mergaitę. - Ne, nebūsiu stoties viršininku 165 6| nebūsiu stoties viršininku nė vadu. Nebūsiu, Agne.~ - 166 7| darbavosi vyrai kelinta diena. Nė normų, nė taisyklių - kas 167 7| kelinta diena. Nė normų, nė taisyklių - kas buvo suversta 168 7| krytimis pusberniai ir seniai ne tiek žuvies, kiek plaukiančių 169 7| taip pigiai susivokęs, jei ne Laurynas. Jį atrado paupy 170 7| gilumoje.~ - Šunų tai ne juokais pas jus.~ - Yra 171 7| nepabelsi į mergų kamaros langą. Ne vien mergas ir šunis turi 172 7| jo žmona.~ - Nežinau, nė pro kur čia? - žvalgėsi 173 7| Atėjau pėsčias.~ - Tai ne tik alkanas, bet ir pavargęs. 174 7| gerk - jei muša, bėk. O ne visad papuola taip. Imk 175 7| piršto apsieinam. Ir šis, ne tik išgerti, bet ir prie 176 7| paklausiau.~ - O kodėl ne? Ar ne jaunas? Sakai, šeimynai 177 7| paklausiau.~ - O kodėl ne? Ar ne jaunas? Sakai, šeimynai 178 7| kaštų, kad tik nesimaišytų nė vienas vyras troboj. Kai 179 7| kad kas griebtų.~ - Tik ne toks sukirmijęs baravykas, - 180 7| dvidešimtį gal, plonas ir ne kažin kaip sudėtas. Visa 181 7| pats tai mišką kirtai, ar ne?~ - Kirtau, - prisipažino 182 7| Kaip čia pasakius? Ne kiaurai. Nunešė tik... Kaulai 183 7| nekinko prie virvių mušimo, nė kitokio darbo prasimano, 184 7| susilauks vaiko, tai jis bus ne Doveikos, o jo. Nu, kur 185 7| laiko nebebus. Va Julė jau nė pati nebesuskaito, kiek 186 7| retkarčiais į krūvą, bet taip, ne per daugiausia. Jonas mat 187 8| Laumakių bažnyčia. Medinė, bet ne iš mažųjų, ręsta iš rinktinių 188 8| labai prašom. Vėliau - kodėl ne? Jo žmona tik klausėsi ir 189 8| pasilinksminimui, nebelaukdamas nė antros dienos.~ - Ateik, - 190 8| girgždindamas savo lovelę.~ - Ne visi, ne visi...- jam dar 191 8| savo lovelę.~ - Ne visi, ne visi...- jam dar prieštaravo. 192 8| jie tiesiog neatpažino. Ne tik kad ištrinta ir išblizginta, 193 8| pasidarė linksma nuo to. Ne vien žinia, jog ateis Petras, 194 8| to gąsdina dar didžiau. Ne, negali jai užtekti, kad 195 8| rūpesčiais ir gerų metų viltimi. Ne, neužtenka jai to - svarstė 196 8| šio to pasipirkti.~ - Ne, neprekiauja, - atsakė Tilius, 197 8| išgirdęs pažįstamą balsą. - Ne tik ši, bet ir visos kitos 198 8| Nenešiu. Mes jums ne tarnai - ryžtingai atkirto 199 8| mėnesiai... Taigi. Neblogai, ar ne?~ - Trys mėnesiai? Dievuliau, 200 8| Pažiūrėsim, pažiūrėsim. Ir kodėl ne?~ 201 9| tarnyboje. Jo manymu, esą visai ne pro šalį susipažinti praktiškai 202 9| pasislėpti, sumėtyti pėdas. Ne vien pykti ir neapkęsti.~ 203 9| keliu. Pasisaugoti visuomet ne pro šalį.~ Jis svarstė 204 9| daiktų ir rankos graibstė ne tą, ką reikėjo. Ir tuo metu 205 9| O ko? Ar šeimininkė ne jauna? Ar ne graži?~ 206 9| šeimininkė ne jauna? Ar ne graži?~ Kas sako, kad 207 9| graži?~ Kas sako, kad ne jauna ir ne graži?~ Šlubasis 208 9| Kas sako, kad ne jauna ir ne graži?~ Šlubasis krizeno, 209 9| krūmai. Šlubiui nereikėjo nė atsikelti, tik ištiesti 210 9| nusijuokė Tilius.~ - Ne. Pati mačiau.~ Stiprus 211 9| Valašinas, sakysime.~ - Kodėl ne, kodėl ne, - pritariamai 212 9| sakysime.~ - Kodėl ne, kodėl ne, - pritariamai linkčiojo 213 9| išlaužė uosio tvorelę...~ - Ne išlaužė, o paleido. Ir tu 214 9| šeimininkas.~ - Ponai ne ponai, o geriau pasakyk, 215 9| paklausiu šeimynos.~ Tačiau nė Laurynas, net nė Julė, visažinė, 216 9| Tačiau nė Laurynas, net nė Julė, visažinė, nežinojo.~ - 217 9| gyvena, ponas viršininke. Tai ne tokie, kur arklius kankina 218 9| dobilėli tu mano. Nereik nė kojos pakišti, pačios virsta 219 9| prideramą atiduotų. O jei ne, kad drebėtų tų nelabųjų 220 9| pamažiukais. Čionai, mūsų tyrely, ne tik raganų, bet ir velnių, 221 9| Kas toks būsi? Ar ne iš Meiliūnų? Ir iš kur tą 222 9| Valdininkas purtė galvą - ne, to jis neatsimenąs. Tačiau 223 9| joja Lietuvos.~ - Arklys ne arklys, o aš turiu žinoti, 224 9| Šlubis mat manė priešingai, ne atgaivinti, o numušti mirtinai, 225 9| o numušti mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. 226 9| numušti mirtinai, kad nė be, nė me nebeatsimintų. Tada tau 227 9| taip degutu priveltos, kad nė kaip prieiti nebuvę. O jau 228 9| jog iš miesto. Kas, jei ne tyrelio velnias jį atjojęs? 229 10| baltintos putrienės supilstė nė nekramtydamas ir dar aplaižė 230 10| O linus plūkti?~ - Ne vieną birkavą esu kaip šilką 231 10| biržytojo galiu. Nepaliksiu nė vogio, nė į krūvą subersiu.~ - 232 10| galiu. Nepaliksiu nė vogio, nė į krūvą subersiu.~ - 233 10| skundėsi Striūna.~ Ir pati ne mažiau dejavo:~ - Ir 234 10| peniukšlio. Čia vaikinas ne juokais nustebo pamatęs, 235 10| pusėje. Nespėjo penimoji nė dorai sužvigti, kai jau 236 10| nesukontroliuojamai. Jei ne vilkai ir lapės, ne šeškai, 237 10| Jei ne vilkai ir lapės, ne šeškai, šermuonėliai, žebenkštys, 238 10| vanagai ir varnos. Jei ne marai, raudonligės ir juodligės 239 10| išmanė pasigaminti pati. Nė daktaro, nė aptiekoriaus 240 10| pasigaminti pati. Nė daktaro, nė aptiekoriaus jie nesišaukė. 241 10| pasakymas glostė Striūnai širdį. Ne kad būtų dreižęs uždirbtą 242 10| nudžiugino pasakęs, jog nė poilsio neis. Jis įkosėjo 243 10| mat buvo pripūtęs moterims ne tik trobą apsikuopti, bet 244 10| atsispirdamas. Nebekamantinėjo nė poterių, nė prisakymų.~ - 245 10| Nebekamantinėjo nė poterių, nė prisakymų.~ - Kas duota 246 10| Kas duota bažnyčiai, to nė velnias neatims. Juk ar 247 10| Zuzana apsunko, apsileido. Nė traškumo darbe, nė elgesy. 248 10| apsileido. Nė traškumo darbe, nė elgesy. Storyn ir dukslyn 249 10| motina. - Neryk tiek daug, ne pjovimui užleista.~ Ji 250 10| Iš kur jis atėjo? Ar ne iš miško? Sakyk tu, nederla.~ - 251 10| Ėjo dūmai...~ Daugiau nė iš pėdos. Gali negyvai sukapoti, 252 10| neatsimeni, tėvai? ~ Ne. Ir tėvas nebežinojo, nors 253 10| karvės uodegą.~ - Piemenė ne piemenė, o merga kaip staklės 254 10| vyras. Bet jie nemažėjo. Ne. Tiek jau ji išmanė.~ 255 10| trobas statyti. Pamažu, ne iš karto. Vieną vasarą nugriovė 256 10| ir patvirtino. Jis tapo ne tik turtingiausias ūkininkas 257 10| būtų snaudęs Doveika, tai ne, tai ne jo gyvai prigimčiai. 258 10| snaudęs Doveika, tai ne, tai ne jo gyvai prigimčiai. Leido 259 11| o savo padaro, ir niekam nė rūpesčio, nė žinios. Žino, 260 11| ir niekam nė rūpesčio, nė žinios. Žino, žaltys, gerai, 261 11| našlę. Ten jo priebėga.~ Ne naujiena toji piemens išeiga. 262 11| Baisus čia daiktas.~ - Ne, neparvažiuos. Jokiu būdu 263 11| sulenktos rankos. Jeigu ne sesuo, jei ji viena miegotų 264 11| taip buvo, kad... nieko. Ne, negerai, o gal... - šnabždėjo 265 11| trobas, kurios iš čia buvo ne toliau, kaip gera ariama 266 11| Bet argi čia bloga?~ Ne. Po to jis niekam nebesiskundė, 267 11| laikosi? - klausė jis.~ - Ne Gužienė, o Gužaitė, sakyk. 268 11| teisme? Negirdėjote?~ - Ne, to mes negirdėjome.~ - 269 11| Mes tik padieniai.~ Nė vienas iš jų nebuvo nuolatiniai 270 11| nuolatiniai įmonių darbininkai. Ne vienas jų vylėsi tokie pasidaryti, 271 11| užsiregistravai prie kasimo?~ - Dar ne.~ - Tai užsirašyk. Galima 272 11| Gal kurį šeštadienį.~ - Ne šeštadienį, o šį vakarą. 273 11| šeštadienį, o šį vakarą. Jeigu ne, tai pasakysiu, kad tu toks 274 11| kalaušas, jog neverta tau nė kelnių dėvėti. Ir kad tu 275 11| įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta. Laikrodininko 276 11| žilstelėjusius ūsus, nepalikdami nė plaukelio niekur kitur. 277 11| vidurinius ar viršutinius.~ - Nė viršutinių, nė apatinių, - 278 11| viršutinius.~ - Nė viršutinių, nė apatinių, - Tilius jau pradėjo 279 11| kooperatyve nieks tavęs neengia. Nė kepurės nereikia nusiimti. - 280 11| ėjosi gerai. Brolis jau buvo ne tik apsisėjęs, bet ir apie 281 12| ir kokias nori. Ir tai ne jūsų nosiai.~ - Pamėginsim 282 12| jau rugys bamblyje. Neee, ne tokiu laiku. Ir ko tad voverys 283 12| sieksnių nuotolyje, bet ne žalsvą, kaip turėtų būti, 284 12| įsikabinti jaunam žmogui. Jei ne miškakirčiai, jei ne vyrai, 285 12| Jei ne miškakirčiai, jei ne vyrai, verčią popiermalkes 286 12| tokiam, kuriam ji neturėjo nė vardo, nė apybraižų. Jis 287 12| kuriam ji neturėjo nė vardo, nė apybraižų. Jis atsiranda, 288 12| Tai kurgi daugiau, jei ne čia? Aš padėsiu daiktus 289 12| panelei iškelti.~ Jis ne tik padėjo, jis patsai iškėlė, 290 12| kišosi arčiau akių.~ - Ar ne du litai? Nugi kad du. Tai 291 12| jei taip nesigaili? No, aš ne toks žmogus, kad imčiau. 292 12| kaip gera ankštis - arklys nė just nejuto. Iš pakeleivingo 293 12| iki galo ir, taip sakant, ne dėl pinigo kaip kiti. Va 294 12| grįžusi iš miesto vaišėms, o ne svetima, kelionės ir nežinios 295 12| nespėjus dar kaip reikiant nė įdienoti. Visi tarpmiškės 296 12| bet jį didvyriškai sutiko, nė nemanydamas priešintis.~ 297 12| turėjo eiti pro Laumakius, o ne pro jo klėtį, kad paskui 298 12| kliuvo.~ - Nu, kur jau ne.~ Bet kad lova atsirado 299 12| atsirado taip greitai, to nė Gužienė nesitikėjo. Tą pačią 300 12| tai toks daiktas, niekam nė galvon neatėjo, matant ant 301 12| ten sėdi tame centre? Ar ne vyrai - praplikę, stori, 302 12| kartų aplink. Kaip apsisuko ne viena ir šiandien jau be 303 12| pienininkystės mokyklon. Nė ūkis, nė kaimas, nė kokia 304 12| pienininkystės mokyklon. Nė ūkis, nė kaimas, nė kokia ekonomija 305 12| mokyklon. Nė ūkis, nė kaimas, nė kokia ekonomija jos netraukė, 306 12| bet algelė tokia kukli. Ne, ne taip jau mažai, įskaitant 307 12| algelė tokia kukli. Ne, ne taip jau mažai, įskaitant 308 12| per dieną praslinko turbūt ne daugiau kaip dešimt tokių 309 12| ir deginę žmones.~ Ak ne. Ji verkė, įsikniaubus pagalvin, 310 12| buvo viršaitis. Ir kodėl ne? Juk jis našlys ir kasdien 311 13| ryto jau šviesu.~ Ji nė lango neužsidengusi, lyg 312 13| sūpynėse nesisuko?~ - Ne, tada nesisuko.~ Prie 313 13| Kažkas važiuoja tiltu.~ - Ne. Tai audra ateina. Griaustinis 314 13| Tikrai. Žaibuoja. O aš nė nepagalvojau. Ir štai jau 315 13| neklausdamas, ar ji sutinka, ar ne. Ir jis nieko jai nebegalėjo 316 13| Lendam po tuo medžiu.~ - Ne, ne po liepa.~ - O kas? 317 13| po tuo medžiu.~ - Ne, ne po liepa.~ - O kas? Ar 318 13| kas? Ar tu bijai?~ - Ne, aš nebijau. Tegul trenkia.~ 319 13| ir neišmatuojama gelme. Nė laiko, nė erdvės, be jų 320 13| neišmatuojama gelme. Nė laiko, nė erdvės, be jų pačių, be 321 13| savo kinyje. Negirdėjau nė griaustinio. Ačiū Dievui 322 13| susimąstė, ar sakyti daugiau, ar ne. Ar patikės, jei pasakys. 323 13| manydami, kad jo širdis ne krūtinėje, o suluošintoje 324 13| Doveika pasakojo, kad bulvės ne kartą esančios atgynusios 325 13| čia tokia mergutė. Ir ar ne toje pačioje dirvoje ėmę 326 13| pasakiusi šitaip: duočiau ne siekelį, duočiau visą puspūrį - 327 13| plaukus nuo akių. Ji jautėsi ne mažiau svarbi ir ne mažiau 328 13| jautėsi ne mažiau svarbi ir ne mažiau teisių turinti. Ir 329 13| krepšį Laurynui, pamėtys. Jam nė susilenkti nereikia, - skatino 330 13| nesunku Basiuliškėse?~ - Ne. O kur lengviau?~ - To 331 13| daržely -~ Balandėlės nė daigelis nedygo,~ Balandėlės 332 13| daigelis nedygo,~ Balandėlės nė daigelis nedygo... ~ 333 13| skriste nuskrido per kiemą, ir ne kaip moteriškė rimta, ir 334 13| kaip moteriškė rimta, ir ne šeimininkė tokio ūkio ir 335 13| prispaustų pirštų neleido nė pajudinti. Tik pečiu pastūmęs, 336 13| pati pasirodė, kai nebebuvo nė kur, nė kaip pasislėpti. 337 13| pasirodė, kai nebebuvo nė kur, nė kaip pasislėpti. Bjauri 338 13| lietaus. Ir nebebuvo kaip nė priešintis, nė spirtis. 339 13| nebebuvo kaip nė priešintis, nė spirtis. Nors manė, jog 340 13| putojo.~ - Ėda?~ - Ne.~ - Pagrauš trupučiuką. 341 14| buvusi naktis, kad lietus jau ne kibirais, o upėmis pylęs, 342 14| miškus. O griaustinio tai nė apsakyti nesą kaip. Trenkė 343 14| suriko:~ - Nenoriu, mamyt! Ne, ne...~ - Nu jau, nu 344 14| Nenoriu, mamyt! Ne, ne...~ - Nu jau, nu jau?~ 345 14| šaukia vakarienės. O gal dar ne? O gal jau yra pavalgęs 346 14| rimtai, Tiliau.~ - Juk tu ne daiktas, kad atiduotų ar 347 14| pasijuokti. ~ Jis purtė galvą. Ne, jis nenorėjo.~ - Kas 348 14| juk nelabai gudru?~ - Ne, nelabai. Nepasakysiu, kad 349 14| Tilius ir kili mažesnieji ne kartą yra bandę paseilintais 350 14| sulaukęs tinkamų metų. Ne, per greitai. Tuo labiau 351 14| paimti ir vartoti, nelaukiant nė subrendimo, nė tinkamo laiko. 352 14| nelaukiant nė subrendimo, nė tinkamo laiko. Jis lik stebėjosi, 353 14| knietėjo. Ir nors jo nelaikė nė labai išmintingu, nė per 354 14| nelaikė nė labai išmintingu, nė per daug gudriu. Kaip ir 355 14| savotišką baimę ir baimę ne vietoje - kad nepasakytų, 356 14| tučtuojau išeiti. Tai, o ne kas kita, jam ir jėgų teikė 357 14| jo pasaulio pažinimo, bet ne vargo fabrikuose. Jis svajojo 358 14| svajojo apie anuos kraštus ne darbininko ir skurdžiaus 359 14| buvo apgadinusios, duodamos ne tikrovę, o tik jos atšvaitus, 360 14| savin, jis niekino visa, kas ne jo, ir kaip tik dėl to, 361 14| tai ją smukdydamas visai ne vietoje. Ilgą laiką jis 362 14| kas būtų atsitikę, jei ne ankstyva tėvo mirtis? Gimnaziją 363 14| be jo tūkstančiai gyveno ne blogiau ir nesiskundė. Dargi 364 14| viršūnė, tai iš tikrųjų kam? Ne žinių gausume, o žinojime, 365 14| smarkiausius, ir, jei jis ne iš tokių, tai bent labiausiai 366 14| graži margaitė, ir kaip tau ne gėda vazotis su kareiviu? 367 14| sakė...~ - Bet juk tu ne kareivis? Tu puskarininkis? 368 14| pajuto jėgą? Tos jėgos tūnota ne vien raumenyse. Į jį žvelgė 369 15| erkė karvei į tešmenį, kad nė dantim neatlupsi. Ir dar 370 15| Kaimynai juk ir esam, tai kodėl ne?~ - Aš tą patį ir sakau.~ - 371 15| tik žemė įkeista bankui, o ne trobos.~ - Aš pirkau 372 15| nepasakysi, kas reikalinga, kas ne. Jeigu nori žinoti, tai 373 15| Doveika taip pat galvojo. Ne pirmą kartą galvojo ir pergalvojo.~ - 374 15| teisybė tavo - še. O jei ne, tai palauk, vyruti. Išsiaiškinti 375 15| atėjęs ir pasikalbėjęs. o ne puolęs kaip šuva į blauzdą. 376 15| būtume sutarę? Nesakau, kad ne. Dabar jau per vėlu.~ 377 15| Girdi, nebūtų pardavę, jei ne Doveika. Jis norėjęs, tai 378 15| esąs viršaitis kaltas. O nė velnio. Taip tik susiklostė. 379 15| Ech po kelmais! Jei ne tas, tai kitas būtinai tau 380 15| tada, kai žmogaus be spąstų nė miesto Varlinėje nesugausi? 381 15| kas naudinga tau, o kas ne, pastumti toliau, pavarinėti. 382 15| įveikti, tai moteriškoji vertė ne kartą, atsmaukus kepurę, 383 15| supažindinti, paaiškinti, bet ne per dieną to atsiekiama. 384 15| neparodė ūkiui. Na, žinoma, ne tam ji, kad turkštųsi kiaulidėse 385 15| džiaugsmui, savo akių šviesai, o ne rūpesčiams ir darbams.~ 386 15| atleidimas iš viršaičio nebuvo nė malonus, nė geras daiktas. 387 15| viršaičio nebuvo nė malonus, nė geras daiktas. Bet kai taip 388 15| kitą vaizdą būtų gavęs. Ne jo nusikaltimai, kitų pramanyti, 389 15| nusikaltimai, kitų pramanyti, ne kas, o tai, kad priveisė 390 15| padėti. Viršaičio tarnyba ne iš paskutiniųjų. Tad ir 391 15| pasiteisino vyras.~ - Dviratis ne pro šalį. Užvada kojoms 392 15| Būčiau užtekęs, jei ne drabužių eilutė. Sumaniau 393 15| gražios. Gal sakysi, kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip 394 15| jaunimas. Gi, Tiliau, ar ne pats ten ramulę suki? Mačiau, 395 15| Špicu, ir su Žeimiu. Ir ne baimindamasis jų keršto, 396 15| Basiuliškėse?~ Jo širdis nė kiek nebuvo atsileidusi 397 15| Nugi.~ - Eik, eik?~ - Ne, ne tą. Ne, ne šitą. Šitoji - 398 15| Eik, eik?~ - Ne, ne tą. Ne, ne šitą. Šitoji - 399 15| Eik, eik?~ - Ne, ne tą. Ne, ne šitą. Šitoji - tik seilei 400 15| eik?~ - Ne, ne tą. Ne, ne šitą. Šitoji - tik seilei 401 15| matė.~ - Tokios tai gal ne?~ - Patinka, matau, ir 402 16| apnykusių, kuriems geriau lazda, ne kastuvas tiko. Kas turėjo 403 16| lik traukė visų akį.~ Ne iš geros dienos vienam iš 404 16| manai?~ - Bobų tai gal ne. Užtat laumių tyrely kiek 405 16| marškinių.~ - Išskalbs ne tik marškinius, bet ir nugaras. 406 16| nugaras. Po dienos nebeliks nė vieno. Mama neatneš arbatos 407 16| minties, kad tie vaikėzai gali ne vienam darbą atimti.~ 408 16| Basiuliškių pusėn kitas, ne mažiau piktas ir nedraugiškas 409 16| Petras.~ Moksleivių eilė nė nepajudėjo. Neatrodė, kad 410 16| išvažiavo. O gal dar ir ne, - samprotavo ir girininkas.~ 411 16| nelaukdami.~ Ir taip, ir ne. Bet pagaliau ko čia gaišti? 412 16| priversta ir nutrypta pakrantė ne vienam priminė žiemos ir 413 16| skynimų plotai, nusagstyti kur ne kur sėklinėmis pušimis - 414 16| lygumoje, paįvairintoje tik kur ne kur skurdžių neūžaugų berželių 415 16| žiūrėjo. Prieiti prie jo ne visur buvo galima. Vietomis 416 16| Ar nebuvai matęs?~ - Ne. Kur aš matysiu? Tik esu 417 16| Įmarmėsit kiaurojon, tai nė arkaniuolo triūbos nebeišgirsit, 418 16| nejudintą velėną. Ir, kad čia ne juokais užsimota, rodė tokie 419 16| tau užmirš. Jam nereikėjo nė stengtis. Jis tebebuvo kareivis 420 16| Kai sotus, ir merga ne pro šalį. Gi tereikėtų palipti 421 16| sulėktų beveik į kiemą. Ne, būtinai reikia. Viršaitis 422 16| prie senosios. Bet nebuvo nė sykio, kai parsivedė Moniką. 423 16| į krautuvę. Acto neturim nė lašelio. Prašau pinigus. 424 16| akiniuotas vyras.~ - Ne, neseniai, pons viršininke, - 425 16| pirštu grasino kitas, ne kartą gėręs Basiuliškių 426 16| kultūrtechnikų reikalas, o ne mano, popieriaus graužėjo, - 427 16| atsirėmęs automobilio, ir nė lūpų nekrutino. Viršaitis 428 16| Mes turim eiti.~ - Aš ne su tamsta. Aš ponui viršininkui 429 17| į akis iš pažemių. Visai ne taip, kaip moterys, klebono 430 17| tave pamatė, tuojau. Ar ne?~ - Beveik. Kurį inžinierium 431 17| Jums, sako, panele, tai tik ne čia, miškuose, gyventi. 432 17| tasai šoferis.~ - Visai ne. Jis labai puikus. Ir dar 433 17| norėjo mane pabučiuoti.~ - Ne, nesakei.~ - Jis sakė 434 17| Ir išbučiavo?~ - Ne.~ - Kodėl?~ - To aš 435 17| jam būtum davęs ausų, ar ne?~ - Gal ir būčiau?~ - 436 17| reikia paieškoti.~ - Nė tu manęs ieškojai, nė ką. 437 17| Nė tu manęs ieškojai, nė ką. Patsai atėjau pas tave.~ - 438 17| todėl kantriai išnešė. Ji ne tik neprašė nieko iš jo, 439 17| patirtimi, jie dažniausiai virė ne ką kita kaip akėtvirbalį 440 17| nuo oro ir tvankos, bet ne iš vidaus. Ta ranka kaip 441 17| Juoktųsi ar netikėtų. Ar ne tam žmoną vedi, kad skeltumei 442 17| nekiltų kitokia mintis. Tik ne jai. Jeigu kokios, jei geras 443 17| darėsi pagalvojus, kad dar ne taip seniai, dar valsčių 444 17| kandžiotų pagultą ranką. Ne to, ne to ji nedarė. Ji 445 17| kandžiotų pagultą ranką. Ne to, ne to ji nedarė. Ji svarstė 446 17| nuostabu, ponas Doveika. Aš ne ką išmanau, bet negalėjau 447 17| namuos pasidaro nyku, kai nė tos širdies, nė rakto, nė 448 17| nyku, kai nė tos širdies, nė rakto, nė dvasios. Kas tada 449 17| nė tos širdies, nė rakto, nė dvasios. Kas tada namai, 450 17| namai, po perkūnais? Ar ne daržine, kurioje švilpauja 451 17| kurioje švilpauja vėjai? Ar ne vieta, kur pareini krimstis 452 17| būdas. Vandens nereikia nė nešti vidun, ne išnešti. 453 17| nereikia nė nešti vidun, ne išnešti. Šviesos pagamina 454 17| Stebina mane.~ Ji ne juokais stebėjosi. Doveika 455 17| eina visas pasaulis, o jis ne piršto nepajudins, jei ji 456 17| nematytų ir negirdėtų. Ji nė tėvų nenorėjo kviesti.~ - 457 17| velniai visus užsakus.~ Ar ne tėvas laiške buvo užsiminęs 458 17| ūkio paveldėtoja, gal ne menkesnio už Basiuliškes. 459 17| įsimylėję jaunuoliai. Jaunikis ne juokais atjaunėjo ir tryško 460 17| įvykio valandos, kitas, ne mažiau didelis, vos nesugriovė 461 17| Kitam gal ir būtų, bet ne Doveikai. Jis ėjo tiesiai 462 17| Tėvo jau jis nepagąsdins. Ne. Jis jau turi kuom rūpintis.~ 463 17| Jai nereikėjo laiko nė priprasti, nė atsikvošėti. 464 17| nereikėjo laiko nė priprasti, nė atsikvošėti. Tai taip buvo 465 18| ar žalias žiogas ir gal ne vienas jų, dar pasitelkę 466 18| Gal buvo kas, o gal ir ne. Buvo tai visgi nauja, ir 467 18| vasara ir ruduo, turtingas ne vien derliaus, bet ir jo 468 18| audrų.~ Ji gulėjo paslika nė gyva, nė mirusi. Ji buvo 469 18| gulėjo paslika nė gyva, nė mirusi. Ji buvo nunokęs 470 18| įsitikinęs visam laikui, kad ne jam ji. Ji rąžėsi, iškeldama 471 18| kedenti jo stangią kudlą. Ne, ne, galės ji palaukti. 472 18| kedenti jo stangią kudlą. Ne, ne, galės ji palaukti. Galės 473 18| Monika mylėjo.~ Ar ne jo ten žingsniai kelio žvyre? 474 18| pajuto anksčiau už šunis ir ne klausa, bet visa savimi, 475 18| taip kaip mudu dabar. Ar ne, žmonelyt?~ Nepritarė 476 18| Nepritarė ir nesiginčijo. Ne to palyginimo grožiu žavėjosi, 477 18| palyginimo grožiu žavėjosi, ne savo pačios derlinga laime. 478 18| bus pasiekęs.~ - Jeigu ne, tai mažai betrūksta. Kitokio 479 18| ir nedraugiškas. Kam, jei ne Laurynui, daugiausia teko 480 18| vis gero norėdamas. Tai ar ne ponas mano? Kaip spėju, 481 18| atvažiuoti.~ - Gal dar ne taip bloga? Ar neatsitinka 482 18| sunkiausių ligų išsirita?~ - Ne!..- kietai, trumpai atsakė 483 18| ir Doveikos galvoj? Kodėl ne? Kas jam užgins siekti to, 484 18| gyvo nebuvo aplink tuo metu nė šventoriuje, nė klebonijos 485 18| tuo metu nė šventoriuje, nė klebonijos kieme. Vištos 486 18| nukrypavo per kiemą, bet ne šeimyninėn, kur laikė savo 487 18| ankštame rate. Ir jai neatrodė ne baisu čia pasilikti, nė 488 18| ne baisu čia pasilikti, nė ilgu, nematant jokių kilų 489 18| beveik kasdienišku pilkumu. Nė gailesio, nė susigraudinimo, 490 18| kasdienišku pilkumu. Nė gailesio, nė susigraudinimo, pagaliau 491 18| susigraudinimo, pagaliau nė nerimo joje nesukeldama. 492 18| persiėmęs vasaros darbų karščiu, ne minutę neužmiršo žmonos, 493 18| Lankytojų kaip ir nebuvo, jei ne ta pora moterėlių, vartančių 494 18| taip gyvai perteiktą, kad nė lašo abejonės neliko. Ji 495 18| trumpino laukimo minutės. Ne, kur ji pasiliks. Ji tik 496 19| nereikalingas niekam. Nepririštas nė prie jokio kelmo, kas šiuo 497 19| kaip žmona ir vaikai. Ir nė ūkis, nė namai, savo rankomis 498 19| žmona ir vaikai. Ir nė ūkis, nė namai, savo rankomis suremti, 499 19| savyje pavyzdingon darnon du ne visai giminingus pojūčius - 500 19| O paskui jau bus patogu. Ne tau, bet jai. Pamatys, kad