Part

 1    3|    Turgaudis, kelmas, snaudžia ana kur, kai jo mergą driskis
 2    5|      toks, kaip mes juokaudami aną dieną nušnekėjome. Be ženklų -
 3    5|       pluoštelį iš po skarelės aną šeštadienio vakarą. Jos
 4    7|        kur bepasisuka. Gužaitė aną vakarą, sako, taip marmūzę
 5    8|       norėjai mane pabučiuoti. Aną vakarą...- pasakė ji, tartum
 6    8|     taip arti jos vieną kartą. Aną audringą polaidžio vakarą.~    -
 7    8|          Kai gėrėm ir mušėmės. Aną vakarą...- aidu kartojo
 8    8|        šilkine sruoga jo akis. Aną vakarą, taip tolimą, vos
 9    8|    širdį, į visą jo buitį.~    Aną vakarą... Ir tai buvo įspėjimas
10    9|      Jau man duodasi taip, kad aną turgaus dieną būsiu surašęs
11   10|  nudžiugo Striūna.~    - Jauja aną rudenį sudegė.~    - Tigi,
12   11|    visa šiurpia gelme atsivėrė ana neužmirštama, nepasikartojanti
13   13|        pakalnėn, nežinion.~    Aną atmintiną naktį.~    Seniai
14   15|       ranką? - klausė, pamatęs aną dieną.~    - Prispaudė,
15   15|       neišsispjaudysi veikiai. Ana kur ji pati.~    Pamiškės
16   19|    tada, labai seniai. Kaip ir aną tolimą pavasarį, kai dar
17   21|     liūdna ir ilgu, prisiminus aną nuostabiąją naktį. Kas ją
18   21|        Apsieisi. Kaip apsiėjai aną vakarą.~    - Kurį vakarą?~    -
19   22|     pasisveikino ant vieškelio aną saulėtą dieną miškų kaimelyje,
20   23|             Ar tam aš išvariau aną vakarą lentpjūvės savininką,
21   23|     tokiam į naudą išeina. Kad aną kur. Každaila va irgi iltį
22   25| nepaisanti mergšė iš pieninės. Aną vasarą atsidriekusi ir pas
23   26|   nuotaika ji labai panėšėjo į aną atodrėkio dieną, kai jis
24   27|      pritaikytos šukos, rastos aną vasaros dieną dar šiltame