Part

 1  Inc|                  Man negaila savo vyro laidoko,~Tik man gaila,
 2    3|        Gužas - pavargęs. Ne tokio vyro reikia jai.~    O ten jos
 3    5|        krašte. Doveika klausinėjo vyro.~    - Man vis tiek. O kad
 4    7|          Bus pataikęs Doveika ant vyro.~    - Negirkit, Laurynai,
 5   10|          neišdavė tėvų palikto ir vyro patikėto čereslo. Ir gyveno
 6   11|      metus su viršum. To apkūnaus vyro baltu, saulės nematančiu
 7   13|         tokio ūkio ir žmona tokio vyro. Tarytum pusmergė, išleista
 8   14|         padėdamos. Ją išleistų už vyro. Ji jau turinti numačiusi
 9   15|         bet reikia vis tiek vieno vyro, kuriam galėtum patikėti
10   15|          daug neplepėti. Patikimo vyro pirmas ženklas. Gerai, arba
11   15| išsiganiusi. Kai dukterį leido už vyro, jai pasogos du pūru pinigų
12   16|       nusigandę aukšto juodėkšnio vyro, ir nemanė trauktis. Kai
13   17|          prie sienos, išsisukdama vyro apkabinimo. Ar jo ranka
14   18|          priderėjo kitaip priimti vyro meilius žodžius.~    Prie
15   19|        susigavo jauną vyrą - savo vyro samdinį. Kas bus, kas bus,
16   21|         jei mane nori išleisti už vyro.~    - Jau? - jis sukluso
17   22|           Nėra nė vieno apylinkės vyro, net pusbernio, bent kiek
18   23|         jas ir pati atsikratydama vyro. Jį pasiųsdama į susirinkimus,
19   23|          Ir tas taip džiugino jos vyro širdį. ~    Pasisėjau balandėlę
20   23|                  Man negaila savo vyro laidoko - ~    Tik man gaila,
21   23|          naudojo jo paties - tojo vyro laidoko gerai išbandytus
22   26|         jį siutinte siutino jauno vyro abejingumas ir nerodoma
23   26|           rimtesnio, ir nebėra to vyro. Va tai tau. Įsikalbėjimai,