Part

 1    2|           Po dvi rankas teturime, pons Špicai, - įspėjo Každaila.~    -
 2    2|        projektas.~    - Negaudyk, pons, varniukų.~    - Kokių varniukų?
 3    2|    neturim knygų skaitymui.~    - Pons, matyt, nežinai miško įstatymų,
 4    2|       kirsti naktį.~    - Nu tai, pons, musėt reikės...~    Žabelis
 5    2|           šio vakaro.~    - Neee, pons...~    - Per mažai.~    -
 6    3|                  Kiek?~    - Ogi, pons, čia parašyta. Septynios
 7    3|      tiktų mašinistu.~    - Ačiū, pons, - grabinėjo sugrubusiais
 8    3|       skaičiuosi? Gal jau nebūsi, pons, nusukęs.~    - Nu, nu,
 9    9|        tikra, valstybinė. Prašom, pons, paragauti, - drebino stiklelį
10    9|          ant butelio padėtas. Ve, pons. Raitas žalnierius joja
11    9|          Jis jau sutvarkys.~    - Pons viršininke, negėręs nepasakysi,
12   12|     panele?~    - Ogi su moterim, pons viršaiti, kamariukėje musėt
13   12|                Nemelavo Laurynas, pons Doveika.~    - Ir jau, sakai,
14   12|                 Čia mūsų viešnia, pons viršaiti.~    - Labas, labutis,
15   12|          kaimiečio.~    - Tikrai, pons viršaiti, kad seniai laukėm, -
16   12|         ir per siaura dviem būtų, pons viršaiti, - stengėsi liežuvio
17   15|          eidami pakiemiais.~    - Pons Doveika, žodeli su tamsta
18   15|         Tą daržinėlę jau galėtum, pons, man atiduoti.~    - Kad,
19   15|                  Tai persiprašau, pons Doveika. Aš užmokėsiu už
20   16|        vyras.~    - Ne, neseniai, pons viršininke, - nusilenkė
21   16|     interesantą.~    - Ogi tamsta pons viršininkas, aš žinau. -
22   16| nedraudžiam.~    - Kad neleidžia, pons viršininke. Va, Doveika
23   17|         pradėsiu iš naujo. Nu nu, pons tvarkytojau, sako Doveika,