Part

 1    1|     sruogos. - Šįvakar turiu būt namie pas mamą.~    - Geras vaikas.~    -
 2    1|          privalo išeiti iš namų. Namie ankšta, o pasaulis didelis.
 3    2|         turi savo tvarką. Jei ne namie, tai ten, ant kalniuko,
 4    3|         jo kerai, nebegąsdino jo namie kalta, senobinė muškieta.
 5    5|    mėnesių.~    - Nebeapsikenčiu namie. Padirbėsiu laikinai bet
 6    6|        Gimtieji laukai jį, ramų, namie užaugintą vaiką, traukė
 7    6| namiškiai.~    Jeigu jau gandras namie, tai ko daugiau bereikia.
 8    6|        ir girdėjęs miestelyje ir namie. Ir ji pati gerai atsiminė
 9    6|         Juk mes dabar būsim kaip namie.~    - Gerai.~    Jos skarelė
10    7|          ji juk turėjo tvarkytis namie. Čia viskas vyko ramiai,
11    8|        skliautus ir turi kijatrą namie.~    Tilius pasidrėbė šalia.
12    8|          rūgsta per dienų dienas namie. Laurynas žino, ką sako.
13    9|      kojos.~    - Šventės, o jūs namie?~    - Tai kas, kad šventės?~   
14   10|    vaikščioti gūžį išvertus, kai namie tokia šeimininkė. Ji dirbo
15   11|       būsi?~    - Aš juk kaip ir namie. Kas man?~    - Jeigu tu... -
16   11|          lyg nugirdyti. Jis buvo namie, jis artėjo į namus. Ilga
17   14|           Ji nebegalėjo ištverti namie, kur motina apsisukdama
18   15|        jis intensyviai darbavosi namie. Netekus gerai apmokamos
19   15|          Ir vis toliau nuo namų. Namie gi pati kaip bravoro jautis,
20   16|     turintys paaugusios šeimynos namie ir niekad neatsisakantys
21   17|      bijojo. O rūpesčiai likdavo namie. Dabar iš jo juokiasi, jo
22   22|         lanksčios šakos. Nejaugi namie jo laukia netikėtumas? Ir
23   25|    mergom kaip ir nedera trintis namie. Vienai jau laikas iškeliauti.~