Part

 1    3|           po to dar vieškelis ilgą laiką siūbavo ir drebėjo, važiuojant
 2    3|   smulkieji ūkininkai, mažažemiai, laiką po arklį ar du, ir iš to
 3    4|             Nenorėk, kad kiti visą laiką muštųsi dėl tavo mylimosios.
 4    6|        žingsniu į ten, iš kur visą laiką veržte veržėsi. Kas buvo
 5    6|          seniai, jog žmonės per tą laiką spėjo pasikeisti, surimtėti,
 6   10|           Jis laukė, teisybė. Visą laiką laukė. Bet tai nesiklojo
 7   11|            Vaikyštis spoksojo visą laiką į jį, ir tik vėliau atsiminė,
 8   14|           niūra ir lyg piktas visą laiką, o kiti sakė, jog tai aukso
 9   14| smukdydamas visai ne vietoje. Ilgą laiką jis vien tuom ir tesirėmė.
10   14|          iš to? Leisdamas maloniai laiką valsčiaus daboklėje, svarstė
11   17|           sakinį.~    - Taip, visą laiką. Ji skundėsi man, kad liūdna
12   19|           Jis prisiminė žiemą kaip laiką, tartum susnūdusį svarbių
13   21|    savaičių. Jis skaičiavo mintyse laiką. Tos dvi savaitės buvo susisukusios
14   22|    begalėjo laukti? Jis laukė visą laiką. Ištisai. Ar dar sakyti
15   24|       išsimiegoti už visą prarastą laiką. Senis jį tampė už skverno.
16   25|            savo tiksliai apibrėžtą laiką ir paskirtį jame. Vieną
17   25|         kas bus tada? Praleisti tą laiką taip paprastai, kaip jis
18   26|  prasiverti durys. Ir ji išnaudojo laiką, suremtą iš visų pusių pavojų
19   27|           pradėjo iš nieko ir visą laiką lipo tik aukštyn. Ir tik
20   27|        laiku. Laikrodin nežiūrėjo. Laiką jam nusakė žvaigždės, vėlyvo
21   27|      šakelės sausas alksnio lapas. Laiką jis jautė uosle, laiką,
22   27|             Laiką jis jautė uosle, laiką, reikalingą šiuo kartu tik
23   27|         nepaguldysi. Žinau aš savo laiką.~    Doveika ūmai apsisuko