Part

 1    1|     ašmenim, o pentimi užgautos. Jas vilko glėbiais ant priblėsusio
 2    7|         rankos pamažu nusileido, jas brūkštelėjo į sijoną ir
 3    7|    mušdama kojas, lyg pasiryžusi jas suvaryti į žemę.~    - Atėjau
 4    7|          kai vėjas dūko ir laužė jas, skrisdamas iš nežinia kur
 5    9|    raganų apsčiai pas mus, tegul jas...~    - Tai būdavo... O
 6   11|     paskui žydelkėlas ir vediesi jas į parką vakarais. Ir pasakysiu,
 7   13|       traukimu atšovė skląstį ir jas atidarė. Jie atsirado patalpoje,
 8   13|           vaikel, jų nesurinkai. Jas įspaudei koja į žemelę,
 9   13|              Trankydama duris ir jas palikdama už savęs neuždarytas,
10   15|       komandiruočių pinigėliais, jas turėjo atsisverti ūkiu.
11   16| Melamedui popiermalkes, versdami jas į vandenį ir plukdydami
12   22|  palūpiuose. Jie sekė mergaites, jas kalbino ir derėjosi.~   
13   23|         Tai bažnyčion išleisdama jas ir pati atsikratydama vyro.
14   23|      nelaukdamas eilės, stengėsi jas išdėti.~    Kur buvęs Tilius,
15   24|          Tik pamanyk - čia ugnis jas išsvilino, čia vėl kanalą
16   25| krepšeliu ir pasirinkti bruknių. Jas galės pasiimti ir nuvežti
17   25|      visas paslaptis ir uždengęs jas rusvu debesiu.~    Ji pasuko
18   26|  primerkdama akis, susiaurindama jas į du juodus gilius brūkšnius
19   26|          Kojas nusmelkė negalia. Jas traukė svarsčiai - po šimtą
20   26| užtrenkdamas duris? Per smarkiai jas uždarė. Ir negerai elgėsi,
21   27| atveriamas duris, tai aptemdama, jas uždarius. Ar jo gyvenime
22   27|      prie durų, galvodamas, kaip jas atidaryti, kad nesukeltų
23   27|    Viskas priklausė nuo to, kaip jas atidaryti ir įeiti taip,