Part

 1    2| nepabėgs.~    - Oi, Petrai. Aš žinau, kad miškas nepabėgs. Bet
 2    4|        kiti nežino.~    - O aš žinau.~    - Nieko tu nežinai, -
 3    6|        neskaitysiu. Aš ir taip žinau, kad tu nemeluoji.~    -
 4    7|       sakė?~    - Ir be sakymo žinau. Sako, anas seilę varvinęs
 5    9|        jei ari žemę. Ot aš tai žinau, kaip gyventi.~    - Visi
 6   11|     Teks grietinę vežti.~    - Žinau.~    Jis žiūrėjo į trobas,
 7   14|       užkimšti, nebijok.~    - Žinau, jog tu labai smarkus. Ir
 8   15|     vieną kartą.~    - Žinote, žinau. Ant dokumentų nebuvo parašyta,
 9   16|              Kada tai buvo? Tą žinau iš praktikos.~    - Netruks
10   16|       litrų.~    - Hm...~    - Žinau, ką galvoji. Palauks, jei
11   16|        dar yra. O be alaus, aš žinau, kas ką mėgsta išgerti.~   
12   16|    tamsta pons viršininkas, aš žinau. - Jis buvo ištūnojęs po
13   17|         Būtum, būtum, tą gerai žinau. Ir Monika taip pat. Žinai,
14   18|       vėl klausė Monika.~    - Žinau.~    - Puikūs berniokai
15   19|         Aš taip tau sakau, nes žinau, - mokė Každaila.~    -
16   20|        norėjau pasakyti.~    - Žinau ką. Ir suprantu.~    - Apie
17   20|        dalintis nė su niekuom. Žinau, kad taip bus. Ne, Tiliau...-
18   23|     Doveikai jis nedovanos. Aš žinau. Aš galiu tą pasakyti, kad
19   26|    miškus?~    - Manai, kad aš žinau? Į miškus, eiguliu.~    -
20   26|     turi, ar ką?..~    - Ką aš žinau?.. Kokį dėdę?.. Padaviau
21   27|     tai ir vakare nepaguldysi. Žinau aš savo laiką.~    Doveika
22   27|        šratais! Vilkiniais. Aš žinau, - aiškino Baikštys, vienu