Part

 1    2|      ėdamas, korės ir slūgs, ir vanduo pradės semti slėsnumas.~   
 2    4|       priežadą. Puode kliuksėjo vanduo, turbūt vakarienei. - Atnešiu
 3    5|      iškalbos. Ką gi čia alus - vanduo nuo epušių žievės. Ar jau
 4    6|    tiršta srove smuko po tiltu. Vanduo buvo sukilęs taip aukštai,
 5    6|       vandenį. Jie skubėjo, nes vanduo nelauks. Ten lakstė Špicas,
 6    6|    medžiai ir šniokščia sukilęs vanduo - bet jie nuplauks ir viskas
 7    7|            Juodas, nepermatomas vanduo lėta srove stūmė susigrūdusią
 8    7|     daug į pievas, kur slūgstąs vanduo juos ir paliks, užkliuvusius
 9    7|        jos. Nuvarius ledus, kol vanduo aukštas ir drumstas, žuvys
10   10|      amžių išgraužta vaga, kaip vanduo upėje, užgožtoje karklais
11   11| persigavo antron pusėn. Kairėje vanduo siekė tilto apačią, taip
12   12|    padarysim tiesią kaip stygą. Vanduo nubėgs iš tyrelio. Ežerą
13   12|       stovėjo daili krosnelė ir vanduo, šaltas ir karštas, patsai
14   13|        mergyt.~    - Nieko.~    Vanduo, atsimušęs į žvyrą, plovė
15   13|     atsigerti.~    - Gerai. Bet vanduo bus sušilęs. Atsuk čiaupą
16   16|         Įmintoje pėdoje sunkėsi vanduo.~    Ir toje akimi neaprėpiamoje,
17   17|       plauke drauge su Vilkija. Vanduo ją nešė žemyn į žmonių apgyventas
18   18|       visas žemės duobeles kaip vanduo iš kalnų, kaip rūkas iš
19   19|      per dieną. Geliamai šaltas vanduo sunkėsi dviejų pėdų gylyje,
20   21|       Ten jau netrukus pasilies vanduo. Nauja, gilia ir tiesia
21   23|    gilus ir juodas kaip rašalas vanduo. Ten, pokaičio sulaukę,
22   26|   nenugalimai traukė pažaliavęs vanduo panerti galvą, perštinčias