Part

 1    5|           išsiskirstė kas sau. Jis pasiliko vietoje ir tuo pačiu pasiliko
 2    5|      pasiliko vietoje ir tuo pačiu pasiliko nuo visų. Net nuo tų žavių
 3    8|          visu pločiu į jo veidą ir pasiliko, tartum drėgno alsavimo
 4    9|       kieme su pastatais ir sodais pasiliko jis vienas. Pagautas abejingumo,
 5   10|          prisireikę. Bet augumu ir pasiliko iš pupų nevaromas. Su darbu
 6   12|             Tik miegamasis toks ir pasiliko kaip iššluotas, net aidėdamas
 7   12|           paskutinėn vieton. Ji ir pasiliko, kaip buvusi, tik punkto
 8   14|          tai negerai. O tačiau jis pasiliko didžiulis medis, peraugęs
 9   15|       laikinai dirbti. Ir staiga - pasiliko. Jis net nežinojo, ar čia
10   15| priekaištais grįžta.~    Kodėl jis pasiliko Basiuliškėse?~    Jo širdis
11   19|          mergaitė! Dėl jos jis čia pasiliko. Tik dėl jos. Jis juk plėšėsi
12   19|         nebeišeis. Monika. Ji pati pasiliko. Savo noru. Tik ji nenori
13   20|          jis tesuprato vėliau. Jis pasiliko be jokių sąlygų ir nebeprisiminė,
14   21|          namuose, jis numetė jį ir pasiliko.~    Jau tada jį vedė nujautimas.
15   21|           iš tos vietos. Kodėl jis pasiliko ir kodėl neišėjo prie upės?~   
16   23|            Ne vienas šieno vežimas pasiliko po žemėmis, ne vieną nutrempė
17   26|          ji užleido, bet visa kita pasiliko. Ji - nubrėžusi šviesų ruožą
18   26|            dėl to nesivargino. Jis pasiliko tuščias ir visad laimingas.
19   26|        atklišeno iš nežinia kur ir pasiliko už durų. Ir nesiruošė eiti
20   27|           Ir išleido pro duris, ir pasiliko stovėti verandoje, nors
21   27|         juk nieko nežino. Duris ji pasiliko atviras, nes vis tiek tuojau
22   27|       išgirsti ir pamatyti. Monika pasiliko. Ji nelaikė savęs merga.~