Part

 1    1|         ją kur pypkakotis.~    - Pačiam tai jau kaip motina.~    -
 2    3|         ir girdėti, ką kas šneka pačiam priemenės gale.~    Otriai
 3    4| pasibaigė. Nieko amžino nėra. Ir pačiam, rodos, pasibaigė, o vis
 4    5|       sijonėlius ir žaidusių tam pačiam mokyklos kieme. Jos šiandien
 5    6|       Vienmarškiniui, ir tai tik pačiam smagume.~    - Sušilo. Kalneliai
 6    6|     tarnybon, Pagėgių apskritin. Pačiam Prūsų pasieny tai. Dviračiu
 7    9|          Jį reikėjo nuplauti. Ir pačiam reikėjo atramos. Jis žvelgė
 8    9|          už kelių žingsnių, tame pačiam kambary. Durys už jos užsidarė.
 9   10|   pagalvodavo, kad, ko gero, dar pačiam teks pasenti, neparagavus
10   14|       neužsiminė. Ir kodėl - jam pačiam liko neaišku. Ar bloga buvo
11   15|      pasibaigus, persigalvos? Ir pačiam pasiučiausiam darbymečiui
12   15|          ir maniškės. Tvirtos. O pačiam - tai išrūgas sunkti iš
13   18|       jau išvažiavo parvežti jam pačiam.~    - Tai gyvatės pašventins, -
14   18|       kalba apie mirtį, kai žemė pačiam gražume ir žydėjime? Veidas
15   19|    girdėti šnekant savus žmones, pačiam išsitiesus ir pasijutus
16   19|       dalijosi į visas puses, ir pačiam nebebuvo likę nė valandos.
17   20|          vargšės krūtinę. Ir jam pačiam po to pasidarė kažin kaip
18   22|       išbučiuotas.~    - Pravers pačiam, pravers.~    - Dviratį
19   22|     Įdomu, - pasakė vaikinas, ir pačiam nejauku pasidarė, taip kvailai
20   23|      ėdanti, ėdanti. Kaip kurmis pačiam kiemo vidury, bet kada galįs
21   26|        toks nelemtas mano būdas. Pačiam dėl to nesmagu. Tai susispausk.
22   26|        pradėti savarankiškai? Ir pačiam šį tą turėti?~    - Tu turi