| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] našlys 2 našta 4 naštos 1 ne 811 neabejodamas 1 neabejojo 2 neabejotinai 1 | Frequency [« »] 911 tai 866 i 835 o 811 ne 692 jau 689 su 640 tik | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances ne |
Part
501 19| Merga būtų pusė velnio. Nė girti, nė peikti. Tik, kai 502 19| būtų pusė velnio. Nė girti, nė peikti. Tik, kai prisimeni, 503 19| ten mane visi be peilio. Ne, ne... Geriau palauksiu.~ 504 19| mane visi be peilio. Ne, ne... Geriau palauksiu.~ 505 19| ir prašęsis priimti. Tik ne Tugaudis. Jis nutarė žūt 506 19| buvau prirašęs. Dabar taip nė nemokėčiau. Parašiau, perskaičiau 507 19| nors ir sugrįš? Gal?.. Tik ne dabar. Kai sutiko merginą, 508 19| ir pačiam nebebuvo likę nė valandos. Ir pereitą naktį 509 19| čia pasilikęs, ir tai kilo ne iš noro daug uždirbti ir 510 19| priežastį įmatė, ir buvo tai ne kas kitas kaip nepasitikėjimas 511 19| pasikeičia po nakties. Ir ne dėl to, kad šviesa būtų 512 19| praeityje ir nebepasiekiama nė ranka, ne šuoliu. Nebėra 513 19| nebepasiekiama nė ranka, ne šuoliu. Nebėra šuolio atgal. 514 19| ištvėrė savo vienatvėje? Ne ilgiau kaip iki saulės grąžos. 515 19| Pas mus geriau. Toli nė nereikia ieškoti. Šok tik 516 19| kai vasara pasibaigs? Ar ne žiogo muzikanto daina?~ - 517 19| Jei Tugaudis sako, tai gal ne tuščiai.~ - Kur jau ten? 518 19| pasiginčyti.~ - Kaip ne? Jis žino, ko nori. Jis 519 19| įnižo, o nėra kas pakasytų. Ne taip kaip mes valkatos - 520 19| padėti, tai tegul ir neserga ne savo liga, - neatlyžo Každaila.~ 521 19| žolelių pilna.~ Každaila ne iš karto susigraibė, apie 522 19| buteliu. Buvusio pykčio nė žymės. Jo ilgam kūne viskas 523 19| per daug nenudėk, Tugaudi. Nė ten valkiojasi, nė ką. Jei 524 19| Tugaudi. Nė ten valkiojasi, nė ką. Jei pasikalba, tai kas 525 19| Tegul sau - ar nupliš? Juk ne naginė.~ - Kas sako, 526 19| akių traukė žalią valktį. Nė vienas jų nežino. Nieko 527 19| Ar snaudi, Petrai?~ Ne. Bet vargšas senas kavalierius 528 19| nežinojo apie mergaites. Nė apie vieną iš jų. Nė apie 529 19| mergaites. Nė apie vieną iš jų. Nė apie Moniką. Niekas apie 530 19| nerūpi. Jau tu nebijok.~ Ne, Petras nepaliks. Jis tebebuvo 531 20| savo raumenimis ir krauju, ne anuo - šventadieniniu, išvedančiu 532 20| šūkis - turėti žemės. Jei ne paveldėtos, tai nusipirktos 533 20| visi nešė savo vandenis, ir ne karščiausia saulė jų neišdžiovino. 534 20| nebedrįs sakyti, kad ji ne jo. Gera daržinė, statyta 535 20| jo. Gera daržinė, statyta ne per seniausiai. Kokia nesąmonė 536 20| Vargdienis, nors pažiūrėti nė penkių neišmanąs. Gal jis 537 20| vėlu. Jau jo nebeatleisi nė pamokysi. Jis ir po skundu 538 20| nori. Neužginsi, vaikel. Ne. Tėvas ėmė ir paėmė, kas 539 20| Jis matė Moniką ir jos nė pagyrė, ne išpeikė. Tik 540 20| Moniką ir jos nė pagyrė, ne išpeikė. Tik tiek, kad jam 541 20| geriau tinkanti į žmonas, ne į pamotes. O apie žemę nieko. 542 20| žemę nieko. Apie tėviškę nė puse burnos. Kai taip, tai 543 20| O kas eina įkandin jo? Ne, ne, dar ne senatvė. Nebūtinai 544 20| kas eina įkandin jo? Ne, ne, dar ne senatvė. Nebūtinai 545 20| įkandin jo? Ne, ne, dar ne senatvė. Nebūtinai ji turi 546 20| vėliau susiprotėjo, kad tai ne taip sau ir ne savaime atsiradę 547 20| kad tai ne taip sau ir ne savaime atsiradę pėdsakai. 548 20| pajutęs kažką sėlinant. Ne, tai tik taip pasigirdo. 549 20| jis padarė, neįsileisdamas nė vieno savo kieman. Gal ir 550 20| Nagi, žmonele, ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~ 551 20| ar mums ne gera, ar mes ne laimingi?..~ O vasara 552 20| nugaras. Ir nenurimdama nė naktim, lik sutelkdama galybes 553 20| guolyje.~ Jis nespėjo nė atsisėsti, nė savo nuostabos 554 20| Jis nespėjo nė atsisėsti, nė savo nuostabos išreikšti. 555 20| taip mažai, kad negalima nė sumoti? Jo akis aptraukė 556 20| jau turbūt seniai praėjo? Ne, tai ta pati akimirka, tas 557 20| jie mums netrukdys.~ - Ne. Jiems nė į galvą neateis 558 20| netrukdys.~ - Ne. Jiems nė į galvą neateis mintis čia 559 20| ji čia mažiausiai dėta. Nė pykti, nė pavydėti nėra 560 20| mažiausiai dėta. Nė pykti, nė pavydėti nėra ko. Bet nieko 561 20| apie mane jau tada?~ - Ne. Negalvojau. Tai nebūtų 562 20| praeities. - Ar vienas? Aš juk ne tą norėjau pasakyti.~ - 563 20| veiksi šiandien? ~ Jis ne tuojau atsakė:~ - Nebent 564 20| būtų prieš lietų.~ - Ar ne vis tiek?~ - Bet aš klausiu, 565 20| ar tu neisi pas ją?~ - Ne.~ - Kažin. Kartais aš 566 20| Galima tikėti - galima ir ne. Jis gyveno kitu kuom. O 567 20| Aš nenorėsiu dalintis nė su niekuom. Žinau, kad taip 568 20| niekuom. Žinau, kad taip bus. Ne, Tiliau...- ji sukluso ir 569 20| labai susiglamžiusi?~ - Ne. Beveik nieko.~ - Gerai.~ - 570 20| dar ilgai jaus jos skonį ne tik gomuryje ir sąnariuose, 571 20| Je, pasitaiko. Tik ne visiems, pasakysiu. ~ 572 21| todėl nesitrukdė dėl to nė uždarbis, nė numatyta norma.~ 573 21| nesitrukdė dėl to nė uždarbis, nė numatyta norma.~ Užeidavo 574 21| pasigviešusių pinigo, jog nė ledai, nė žliaukiantis lietus 575 21| pasigviešusių pinigo, jog nė ledai, nė žliaukiantis lietus nesulaikė. 576 21| būtų pastoviai varęsi ir nė pėdos nesitraukę. Bet saulė 577 21| sukosi. Jei pradžioje ir ne taip sklandžiai ėjosi, bet 578 21| ar jai tas patinka, ar ne. Kai darbymetė visiems, 579 21| prikimsta.~ - Kam tau galva? Ne raštininkas. Ir su savaime 580 21| kur jis dės ją, kai neturi nė vietos galvai priglausti? 581 21| apsvarstyti. Bet, jos manymu, ne toliau, kaip dera. Ir antroji 582 21| Agnė pralaukė ant tilto jau ne vieną vakarą ir ašarodama 583 21| apeina, ir prie langelio. Ne, nereikėtų nė pabelsti, 584 21| langelio. Ne, nereikėtų nė pabelsti, nes ji nemiegotų 585 21| pasiruošusi skląstį atsklęsti. Nė to nedarytų. Kam skląstis, 586 21| griebtų abiem baisiom rankom nė neklausdamas. Taip jau jie 587 21| pabučiuoti ir dar dorai nė nespėjo prisiglausti, taip 588 21| nevertėtų susidurti. Nepadėtų nė peilis, pasietas ant diržo 589 21| tai tikrai keista. Ji juk nė kalbėli su juom nenorėjo. 590 21| kvailumėlis! Kodėl Tilius jos nė karto taip nevadino? Tilius 591 21| nevadino? Tilius nieko jos nė neklausė. Pasiėmė, kas jam 592 21| Giedok sau sveikas.~ - Ar ne teisybė? Duok alaus kokį 593 21| brazdino popierėlį.~ - Ne tai. Bet visokie rūpesčiai. 594 21| mėšlakabėm šakėm. Nespėja nė pragerti.~ - Pasakos. 595 21| tu manęs ieškai? Aš juk ne Basiuliškėse gyvenu.~ - 596 21| labai. O ką tu manai, kad ne? Tu tikrai... - Ji pakėlė 597 21| buvo darbas, nemanyk.~ - Ne tu vienas. Ir kalvis kasė.~ - 598 21| Bet abiem užteko. Kiti nė iki vidurnakčio nebūtų spėję. 599 21| nekasei.~ - Žinai, kad ne.~ - Tai ką veikei?~ - 600 21| Bet žinai kodėl?~ Ne taip jau dabar svarbu kodėl. 601 21| Tu pats vaikelis. Aš ne vaikelis, jei mane nori 602 21| vyrą tau surado? Ar tik ne tą patį, kuriam tavo nuotrauka 603 21| dieną išsives.~ - Aš ne avelė, kad vežtųsi kaip 604 21| vežtųsi kaip į turgų.~ - Ne, tu labai šauni. Ir tokia 605 21| meliodijas išraitydami. Juk tai ne štukos. Jei man reikėtų, 606 21| davė, su tokiom ir vargstu. Ne visiem juk lemta ponauti. 607 21| ant kelio su vargonininku? Ne. Juk anksčiau nešaukdavo 608 21| Bet kažin, bet kažin?.. Ne, tada jau nebebuvo vis tiek 609 21| neturėjo iš ko. Ir anksčiau ne kitaip yra buvę. Nieko beveik, 610 21| norėjo.~ Jis neįstengė nė užmigti, nė aptvarkyti savo 611 21| Jis neįstengė nė užmigti, nė aptvarkyti savo minčių. 612 21| Kaip ir kuom pasibaigs, ar ne vis tiek? Kas nors turėjo 613 22| pabaiga, kada nuo karščio ne tik rugiai išbąla, bet ir 614 22| nutikdavo, nieko neišrado. Ir ne vieta buvo gudravimam - 615 22| Atsižadėti to, ką turėjo. Ne, tada juk nieko nebelieka. 616 22| tekėjo.~ - Už turto, ne už senio, - pataisė ir paaiškino 617 22| jam sekėsi Virsnėse?~ - Ne. O kada jis ten buvo? - 618 22| kaktą ir akis.~ - Ar ne per skaudžiai berneliui 619 22| jį sulikti. ~ Vaikinas nė šiaip, nė taip - gal ir 620 22| Vaikinas nė šiaip, nė taip - gal ir nevertėtų. 621 22| puotos stalo? Nuo anos? Ne. Ir kas turėjo tokį klausimą 622 22| tokį klausimą kelti? Tik ne jis. Dieve mano. Dalybų 623 22| kaip nors, tik neišsiduoti nė menkiausio raumens krustelėjimu. 624 22| rasotais vasarojais. Dar ne visi buvo sugužėję gegužinės 625 22| ateiti kiekvieną minutę. Nėra nė vieno apylinkės vyro, net 626 22| šviesiaplaukiu. Jis visai ne toks blogas. Be to, mokytas 627 22| taip pat nepėsti ir, jei ne tokie stiprūs ir drąsūs, 628 22| kol eis namo. Tada jau ne jos reikalas, tegul aižosi 629 22| visam amžiui prisiminti. Ne pavydas, o greičiau graudumas 630 22| jis kada sau priklausė? Nė vienos šviesesnės dienos 631 22| ir supranta, kad knygos ne jai ir kad tai tik išdykumas. 632 22| džiovinti galvą, jei ji ne tam skirta? O štai dar ji 633 22| jis turįs tokį grėblelį ne kaip visi - tikro plieno 634 22| Ir tau jau? O kodėl ne ten?~ - Buvau.~ Šešėliai 635 22| ant jo kaklo. Ji drebėjo ne mažiau už jį.~ - Kai 636 23| virtuvėje. Jų akys susitikdavo ne dažniau ir ne ilgiau kaip 637 23| susitikdavo ne dažniau ir ne ilgiau kaip ten esančių 638 23| daržely... ~ Balandėlės nė daigelis nedygo - ~ Balandėlės 639 23| nedygo - ~ Balandėlės nė daigelis nedygo... ~ 640 23| brangus svečias Doveikai, bet nė pusę žodelio man. Nieko 641 23| tai, ko klausė pavasarį? Ne. Ko ji klaususi? Apie dainelę... 642 23| laidokas - - - ~ Dar ne kartą man galvelę sudaužys - ~ 643 23| galvelę sudaužys - ~ Dar ne kartą man kaseles nutampys... ~ 644 23| turėtų nusigąsti ir sustoti? Ne, ne, ne - rėkte išrėkė įtūžusi. 645 23| nusigąsti ir sustoti? Ne, ne, ne - rėkte išrėkė įtūžusi. 646 23| nusigąsti ir sustoti? Ne, ne, ne - rėkte išrėkė įtūžusi. 647 23| kartais jis manydavo, jog dar ne viskas atlikta. Jį dusino 648 23| našias pavilkio pievas. Ne vienas šieno vežimas pasiliko 649 23| vežimas pasiliko po žemėmis, ne vieną nutrempė neraliuoti 650 23| purtė, nuplėšdami su šakom. Ne geriau buvo ir su vyšniom. 651 23| spalvoto popieriaus nebeliko nė žymės. Ją nusivilko koks 652 23| buvęs Tilius, kad prireikus nė su šakaliu nesuradę? Pusė 653 23| Žiovulys surakino žandus. Ar ne ankstyvą pavasarį jis buvo 654 23| pasijautęs? Bernas nesuspėtų nė nuo žolės atsikelti. Ne. 655 23| nė nuo žolės atsikelti. Ne. Jį pirma pakeltų, spirdamas 656 23| per daug neimti galvon. Nė jis ten ką darys, nė keršys. 657 23| galvon. Nė jis ten ką darys, nė keršys. Jei tokių veiksmai 658 23| gegužinėn. Na, Každaila ne pirmas vakaras seilę varvino. 659 23| ji buvusi prisnūdusi, ar ne, bet Petras vis aiškiau 660 23| Každaila, nebebuvo kada nė susigaudyti. Jei kas laukė 661 23| Sakei jau šimtą kartų.~ - Ne šimtą, o tik teisybę. Sakau, 662 23| Aš ir paleisčiau gaidį. Nė man - nė tau. ~ Petras 663 23| paleisčiau gaidį. Nė man - nė tau. ~ Petras šaipėsi.~ - 664 23| tai beturima galvos. Kitam nė motais tokia mįslė neužeitų, 665 23| Gal jis, o gal ir ne. Kartais ir patsai netikiu. 666 23| nors.~ O vargšas Doveika nė nenujaučia, kokie naršūs 667 23| daržely,~ Balandėlės nė daigelis nedygo...~ 668 24| sausi kaip parakas, negavę nė lašo drėgmės. Baltą ir skalsią 669 24| ir klampias, netinkančias nė šienavimui, nė ganyklai, 670 24| netinkančias nė šienavimui, nė ganyklai, kurios tegalėjo 671 24| ten galėjo rūkyti? Tik jau ne uogaujančios bobos. Ir ne 672 24| ne uogaujančios bobos. Ir ne praeinantis medžiotojas. 673 24| Basiuliškės?~ - Ne. Miškas.~ - Ak, miškas 674 24| Degė valdiškas miškas. Ne kieno nors daržinė su javais, 675 24| nors daržinė su javais, ne klėtis su šviežio derliaus 676 24| derliaus kupinais aruodais, ne tvartai su liepsnose žūstančiais 677 24| Ten šėlo ugnis, kurios nė užliesi, nė užslopinsi, 678 24| ugnis, kurios nė užliesi, nė užslopinsi, nors viso valsčiaus 679 24| Ugnis ėjo plačiu ruožu. Ir ne pažeme, ne samanomis ir 680 24| plačiu ruožu. Ir ne pažeme, ne samanomis ir žole. Ji ėjo 681 24| nuosavybę, nupleškės, ir nė ženklo.~ Nori nenori 682 24| dideliu atstumu kasė griovį - ne taip gilų, kaip platų. Dideliu 683 24| Čia jų karalystė.~ - Ne kitaip.~ - Sunkios dienos, 684 24| Dvi, po šešis kibirus, nė nepradėtos. Kitas pabandė 685 24| Ačiū, ačiū. Kodėl ne.~ - Tai negaiškit. Pamokit 686 24| darbo? Alaus stiklinė tikrai ne pro šalį. Eime, tik negaiškim. 687 24| Triukšmas ir klegesys kilo ne ką menkesnis kaip miško 688 24| gražiai ji padėkojo.~ Ar ne vis tiek, ką ji pasakė? 689 24| valandų, alaus nebeliko nė lašo rūsyje. Nusunkė su 690 24| visiškai. O kas kaltas, jei ne ta miesto bezliepyčia? Kol 691 24| prašvito jaunoji ponia? Ar ne nuo to laiko, kai prasidėjo 692 24| dūmus jis prisiminė. Ir ne jis vienas girdėjo. Daugelis 693 24| geriančių, jis nepastebėjo nė Krivicko Vargdienio, nė 694 24| nė Krivicko Vargdienio, nė ano vyruko, gavusio šukų 695 24| svetimas mintis, pasakė.~ - Ne taip garsiai, Laurynai. 696 24| Doveika bus nupūstas. Nebeliks nė dvasios Basiuliškėse. Svetimi 697 25| krautuvė apsiniūkė, ir, jei ne Petras su Tugaudžiu ir dar 698 25| ir vargo tenka pavargti. Ne, Agnė ne tokia. Ir tas gerai. 699 25| tenka pavargti. Ne, Agnė ne tokia. Ir tas gerai. Išvažiuos, 700 25| įsivaizduoti rudenį, jo dar nė kartą nemačius?~ Skaudžiu 701 25| ir palaidotą kapuose. Net ne kapuose. O už tvoros, su 702 25| liūnų akis ją įmurdyti, kad nė žymės jos kapo ir atmininio.~ 703 25| stovėtų galvą panarinęs. O ji? Ne, jau per vėlu. Ji pasakytų 704 25| davėsi taip suvystomas, kad nė dvasios buvusio smarkaus 705 25| smarkaus vyruko nebeliko. Ne, ji pasakytų, kad išvažiuoja 706 25| kad jis tokio gyvenimo nė knygose neskaitė. Ji darys 707 25| ir šeštadieniais dar. Bet ne tokios gegužinės, kur susirenka 708 25| tas vargonininkas visai ne toks blogas. Kur ten blogas? 709 25| guodė. Ir jai pagailo vaiko. Ne tiek daug jų ir turėjo. 710 25| mergaitės. Visko užtektų. Ne tokie jau jie skursnos, 711 25| Mergaitė dar tokia jauna, kad ne metus, bet ir ketverius 712 25| įpročio erzinti jaunesnę. Ji nė pavydėjo, nė troško tos 713 25| jaunesnę. Ji nė pavydėjo, nė troško tos laimės. Sesuo 714 25| važiuoja. Nors jai pačiai irgi ne pro šalį būtų buvę kokiai 715 25| nusisuko.~ - Sakau, jog nė tabokos nebeužeina nusipirkti, - 716 25| drumstėsi spiečiais! Ir ne tiek dar būtų jų buvę, jei 717 25| tiek dar būtų jų buvę, jei ne Tiliaus baimė. O Milė tai 718 25| uodegos iki pieninės.~ - Ne per ilgiausias, ne, - Agnei 719 25| Ne per ilgiausias, ne, - Agnei knietė tučtuojau 720 25| pasigirti, kad jos kelias ne toks kaip jo. Ji leisis 721 25| raišis neblogas dėdžius. Ne kartą jis yra saldainių 722 25| nebijosi su tąja pekline?~ - Ne. Ką ji man padarys?~ - 723 25| įsimeta amaras, tai neaplenkia nė vieno kiemo. Kol išaiškins 724 25| paskutines dienas. Nebėjo nė į lauką padėti susiruošti 725 25| man?~ - Ir nepasiilgsi? Nė mamos, nė mūsų, nė...~ - 726 25| Ir nepasiilgsi? Nė mamos, nė mūsų, nė...~ - Ne... 727 25| nepasiilgsi? Nė mamos, nė mūsų, nė...~ - Ne... Taip, aš 728 25| mamos, nė mūsų, nė...~ - Ne... Taip, aš pasiilgsiu. 729 25| kokių atvešiu! Kokių jūs nė sapne nesapnuojat...~ - 730 25| kaklaraiščiais. Ten į dviratį nieks nė pažiūrėti nenori. Jei važiuoja, 731 25| rodo paveikslus, kur žmonės ne tik vaikšto, bet ir kalba 732 25| tetai. Aname krašte nėra nė tokių miškų, nė tokių uogų. 733 25| krašte nėra nė tokių miškų, nė tokių uogų. Toli bristi 734 25| pasikeitę. Gal jau nebebus nė vieno iš tų, dabar dirbančių. 735 25| krinta viskas iš rankų. Ne, ji to nepadarys ir todėl 736 25| brangiausias - niekas jos nė nebandė sulaikyti.~ Tiršta 737 25| palikti saviškių?~ - Ne, - lengvai atsakė mergaitė.~ - 738 25| sakė kažin ką, bet jau lyg ne savo liežuviu. Agnė irgi 739 26| rečiau betilindavo. Jei ne grietinės nugriebimo punktas 740 26| talkos jaunuomenę traukė ne mažiau kaip šventadienio 741 26| kiemą, tokiu laiku, kai ne tik žmonės, bet ir šunes, 742 26| dreba? E, e, čia kas nors ne taip. Tiek daug jau ir jis 743 26| nusikvatojo pilna burna. Jis nė nemanė persiimti vyresniojo 744 26| O dabar jis... Nesakai, ne kur ir ką.~ - Į miškus.~ - 745 26| kuriuom negalima pasitikėti nė minutę.~ - Tu gali apvaryti 746 26| skubindamas apsiliuobti. Jis nėjo nė vidun ir išsitraukė nuo 747 26| Ir ji kartu išvažiavusi? Ne, biesas žino, kur ji lindi. 748 26| kokią nors šunybę. Vyras - ne su pirštu dirbtas. O, kaip 749 26| visi medžio aukštumo?~ - Ne. Aš pats žemiausias.~ - 750 26| ūgiu, ji vis tiek niekuom ne pranašesnė, kai reikalai 751 26| ir pašaukė. Kažkokio vyno ne vyno užpylė, - melavo toliau 752 26| springo, negalėdamas jų nė ištarti, nė nuryti. Jis 753 26| negalėdamas jų nė ištarti, nė nuryti. Jis rėmėsi pečiais 754 26| Už jų liko šeimininkė. Ne. Kažin kas daugiau. Jokios 755 26| vien blogo tegeistų. Ji ne tokia. Monika, tu gali patarti. 756 26| kas jo nesiklauso ir ar ne per garsiai ištarė žodžius, 757 26| bejėgiškumo. nepasitikėdamas nė vienu erdvės centimetru, 758 26| gera, kaip būtų lengva, jei ne tai, jei jo taip nemylėtų. 759 26| daržely -~ Balandėlės nė daigelis nedygo... ~ 760 26| šalies ir į kitą darželį? Ne, Petrai, taip neišeina. 761 26| pasinešęs. Patsai už save nė penkių centų nestatyčiau. 762 26| daugiau nieko - netiki jis. Ne įsikalbėjimai, o taip visada 763 26| esu sugadintas amžiams. Nė ūkininkas, nė darbininkas. 764 26| sugadintas amžiams. Nė ūkininkas, nė darbininkas. Mokytas ir 765 26| darbininkas. Mokytas ir ne iki galo. Kad bent amatą 766 26| Visad kas nors įvyksta ne laiku, tada, kai negalima 767 26| griovio. ~ Balandėlės nė daigelis nedygo, balandėlės 768 26| daigelis nedygo, balandėlės nė daigelis nedygo...~ Ir 769 26| pabėgėti kuo toliausiai, kad nė aimanos, nė priekaištų nesigirdėtų. 770 26| toliausiai, kad nė aimanos, nė priekaištų nesigirdėtų. 771 26| tartum dar ko laukdamas. Ne. Jis šnekėjosi ir barėsi 772 26| naiviai pasakė jis.~ - Ne. Nes tu ne vienas. Aš esu 773 26| pasakė jis.~ - Ne. Nes tu ne vienas. Aš esu tavo. To 774 26| Tarnybą. Eiguliu. Ne, vyresniu eiguliu, arba 775 26| kad būtumei eiguliu?~ - Ne... - jis purtė galvą, pasiruošęs 776 26| Raudonasis Petras.~ - Ar ne laikas man pradėti savarankiškai? 777 26| sąžinės maudulio, manė darąs ne tą, ką reikėtų. Ir kad kitas 778 26| Kad, na, kad... tai ne jo?~ - Kvailys! - ji 779 26| O tu, matai...~ - Ak, ne tai. Nurimk. Bet vis tiek 780 27| ten buvo tikrasis Doveika, ne tas ant minkštos sėdynės, 781 27| žiūrėjo į lango stiklą. Ne tas, kurs prieš valandą 782 27| ir vėjams, ir audroms? Ar ne taip jis galvojo, ar nebuvo 783 27| užeidavo visada anksčiau, kur ne vieną smagią valandą praleido 784 27| tas klausimas jam neatrodė nė kvailas, nė juokingas, nors 785 27| jam neatrodė nė kvailas, nė juokingas, nors žinojo ne 786 27| nė juokingas, nors žinojo ne tokią kvailutę ją esant, 787 27| reikia gabiai apsisukti. Ne iš karto, nesukeliant įtarimo. 788 27| nesijautė padaręs ką nors ne taip. Visada darė tik tą, 789 27| šviesos kaitaliojimųsi? Rodos, ne. Ji švietė vienodai ir pastoviai. 790 27| Monikos akyse. Jos keitėsi ne tik savo švitėjimu. Jos 791 27| akys. O kokie plaukai? Ar ne jų spalvai buvo pritaikytos 792 27| žinojo apie ją? Jį gąsdino ne pačios minties baisumas, 793 27| priežasčių ir tokių, kad tu jų nė patikrinsi, nė papurkštausi 794 27| kad tu jų nė patikrinsi, nė papurkštausi dėl jų. O paskutinę 795 27| neprarasdamas. Savo jis neužleido nė per pėdą. Tos taisyklės 796 27| Iškelti rankas ir pasiduoti - ne, tai ne jo būdui. Jis siekėsi 797 27| rankas ir pasiduoti - ne, tai ne jo būdui. Jis siekėsi aiškumo. 798 27| savo numylėtosios. O sūnus ne jo. Jis motinos. Jis graudžiai 799 27| Jis atėjo taip tykiai, kad nė šunys nepajuto, ir sustojo 800 27| Jos lova tuščia. Ir nė žymės, kad ji būtų buvusi 801 27| Aš karves ganau, ne tavo šeimininkę.~ - Bet 802 27| Kažkas sakyte sakė, jog dar ne viskas. Viena vieta, kaip 803 27| gaiduką. Jam nereikėjo šautuvo nė pasukti. Žmogus lėkė tiesiog, 804 27| pažįsti, Doveika, tą šautuvą? Ne? Nepažįsti... Tai aš jį 805 27| jose išvysti siaubą. Tik ne ant jų užėjo. Gaila. Labai 806 27| ko jis buvo išėjęs, jei ne tvarkos daryli? Ir kam jis 807 27| pravertė visą mielą dieną, ar ne tam, kad atstatytų pašlijusius 808 27| kalba įstatymais. Ar jis ne įstatymų ėjo paremti sava 809 27| viskas susiklostė. Geriau nė sapne nesapnavot.~ - 810 27| jis tuo metu nesusigraibė. Nė viena tikroji per daugelį 811 27| šlubasis. Ir taip, kad šioms nė mintis nekilo nepaklausyti. -