| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] japonai 1 jas 23 jatulis 2 jau 692 jaucia 1 jauciai 3 jauciama 1 | Frequency [« »] 866 i 835 o 811 ne 692 jau 689 su 640 tik 599 taip | Marius Katiliškis Miškais Ateina Ruduo IntraText - Concordances jau |
Part
1 1| nuo laužo. Dieną prieš tai jau pagavo sprangiai rykauti 2 1| pagrūmoti kirkočiu, jei kuris jau per daug ėjo iš tvarkos. 3 1| broliuk.~ Toli. Dienos jau itin pratįsusios. Kai saulė 4 1| šeštadienis ir poilsio valanda jau čia pat. O Petras, žaltys, 5 1| Ar nežinai, kad Veronika jau narsto silkėm žiaunas?~ - 6 1| Tai, sakai, Veronika jau ruošia mums užkandą? - klastingai 7 1| pypkakotis.~ - Pačiam tai jau kaip motina.~ - Motina 8 1| taip Veronika, vyrelis, tai jau kita kalba. Arba kad ir 9 1| ir vyresnioji... Bet ta jau turi tokį prisiplakėlį. 10 1| kol nepriėjo. O paskui jau kaip su samčiu.~ - Pasakos.~ - 11 1| apskaičiuoti, parėjus iš miško, ar jau užtenka, ar dar stiklinaitę. 12 1| Praėjo ruduo, ir žiema jau baigiasi... Taip savaitė 13 1| tariamieji malonumai apkarsta. Jau ir žiema bėga. Bet... kodėl, 14 1| nuobodu.~ - Tugandis jau treti metai laukia, - vaizdumo 15 1| Jis atleistas. O kai jau kartą pavarytas, tai sunkiau.~ - 16 1| šitą stuobrį ir manysi, kad jau nuovados viršininkas. Neskirsi, 17 1| pradėti gyventi. Laikas jau.~ Petras vėl pasižiūrėjo, 18 1| Argi visa, ką jis darys, jau iš anksto pasmerkta nesėkmei 19 1| stočiau mokyklon, vis tiek jau per didelis metų tarpas 20 1| kūno kultūros pamokas. Bet jau tada pasinešęs į ponystę, - 21 1| traukia prie žemės. Buvau jau prastypęs, bet plonas, kaip 22 1| bet sėju, ir tiek. Paskui jau ką gi. Sustembau. Šešerius 23 1| ką dabar šnekėjo Petrui, jau buvo daug anksčiau išsipasakojęs, 24 1| šeštadienis, ir nebe kiek jau to darbo liko. Po pietų 25 1| Netruks ir vakaras ateiti. Tik jau nesiduoti įtraukiamam į 26 1| tereikia pralaužti - paskui jau jis lengvai žarstomas kojomis. 27 2| pirmadienio ryto. Suvis jau niekai, kai reikia versti 28 2| Bet, savaitei įpusėjus, jau įmanu apmesti, kiek erdmetrių 29 2| Ar tik ne pavasaris jau taikstosi? - samprotavo 30 2| netikra lygybe.~ - Tu jau dabar, Laurynai, nešk savo 31 2| pajudės Melamedo popiermalkės. Jau tada kojos nebeįkelsi be 32 2| pasibaigs miško istorija, jau spėjusi gerokai pradilinti 33 2| kerta, kas mums?~ - Jis jau nekirs, nebijok.~ - Tai 34 2| daugiau kirtėjų. Gandas jau buvo praūžęs miškais. Garavo 35 2| pietvakarių. Vokietijoje jau pavasaris. Netrukus ir čia. 36 2| Kad buvo iškeltos sąlygos, jau visas miškas spėjo sužinoti. 37 2| jį Žabelis.~ - Aš tai jau kirsčiau už tą patį. Ne 38 2| Kad kur ugnin! Labai jau aišku.~ - Griebkim trumpai!~ - 39 2| tamsta ir dėl mūsų. Mes jau magaryčių neskųsim, - spraudėsi 40 2| kaip žmogui pasielgti. Bent jau namiškius aplankyti. Rūpesčiais 41 2| menkai tevertindamas pinigą, jau tuo pačiu brangiai moka 42 2| nieko nenuveiksi. Nors gal jau perėjo tas karštis ir taip 43 2| nuobodumo.~ Valanda gera jau buvo praėjusi, gal kiek 44 2| gal kiek ir viršaus. Jeigu jau tektų pasilikti nakčiai, 45 2| viršutinį palūpį ir taip jau siaurą, jog neliko vietos 46 2| Pasakysi per mažai, tai jau amen, vyruli. Petras prasispraudė 47 2| pasiūlyti centai atrodė jau dideliu pinigu. Patys drąsiausi 48 2| raganos išvelėtas, dabar tai jau bus. Girininkas iš toliau 49 3| policijos? Kartą per metus jau taip ar taip jis leisdavosi 50 3| reikėjo - rado jį patį. O jis jau neieškojo. Jis gebėjo apsieiti 51 3| šešių hektarų ūkiui. Senis jau nieko nevaliojo padaryti. 52 3| vienkiemy, taip pat netvarka. Jau nuo senių Striūnų mirties 53 3| valsčius prikalė, kad čia jau Virsnių kaimas, pagal senąjį 54 3| Pakilesnių dirvų arimai jau kaišiojo juodas kupras iš 55 3| meistriškai suleistos lentos jau buvo kaltos apačioje skersbalkių. 56 3| įpročius ir pomėgius. Ir kvapą jau buvo spėjęs įgyti šis jaukus 57 3| Ką čia skaičiuosi? Gal jau nebūsi, pons, nusukęs.~ - 58 3| smarvė tokia, kad arklius jau iš tolo apima pasiutimas, 59 3| kertelė pritūpti?~ - Kur jau ne. Prašom į trobą. Prašom.~ - 60 3| raudonus krūtinės gaurus. Jis jau buvo išvertęs kelis stiklus 61 3| susidribusių miško vyrų. Jau ir daina sklido, ir Veronika 62 3| pavasaris parodys. Pavasaris jau laužiasi, galingai šniokšdamas 63 3| langų stiklus. Pavasaris jau už sienų, ir turi prasidėti 64 3| prašė mergaitė.~ - Man jau geriau... Tuojau bus geriau... 65 3| pavargęs.~ - Dabar aš jau savo kojose, - drąsinosi 66 3| Ką begersim, kad jau nieko ir nebėra? - juokėsi 67 3| O kada ją gausi?~ - Jau gavau. Tik dar nesiskubinu. 68 3| Kaip šunies letenos. Laikas jau ir man pradėti. Žinai, visi 69 3| apgerti skaidriosios. Ir tos jau paskui nebegeri - tykai 70 3| Každailos nykštį pasmakry jau, matyt, užmiršęs, narsiai 71 3| mergininkas. O šluotkotis jau buvo atsiradęs Milės rankoje, 72 3| Aš tau padėsiu, jei jau Tugaudis, kiaulė, nesusipranta, - 73 4| Kelią beregint nuvarys. Jau vietom pavažos žvyrą siekia, - 74 4| kampų dalijo raukšlės.~ - Jau gal ir laikas. Po pusiaugavėnio, - 75 4| Tai kas ji tokia? Kuom jau ypatinga?~ - Mūsų pienininkė. 76 4| Panelė Monika. Ponia dabar jau.~ - Nutilkit, - sudraudė 77 4| viršaičio.~ - Kad, mama, jis jau nebe viršaitis, - kraipė 78 4| atvėpė lūpą.~ Tugaudis jau seniai galando iltį ant 79 4| viršaitis, nebuvo kaip. Dabar jau jis pradrįso ir surado žodelį.~ - 80 4| Pakalbino ir jį.~ - Krivickas jau itin pavargęs.~ Bet jis 81 4| kaimyniško pašnekinimo, jei jau iš viso nesigailėjo koją 82 4| belaisvio kailinius.~ - Jau tu per daug, Krivickai. 83 4| jo žarnų.~ - Eik, eik? Jau nudedat žmogų. Krivickas 84 4| Kad ne gaspadinė, tai jau amen - po viršaičio mūsų.~ - 85 4| seniau geriančius.~ - Čia jau ir bus mūsų kelio galas. 86 4| ir nuleis pavėjui. Langą jau išnešė, ir nieko. Ne pirmą, 87 4| tvarkos, kaip tu besakysi. Jei jau dėl pelno jį laiko, tai 88 4| Ne, katytės. Vieną aš jau nusavinsiu. Gužienė ne tokia, 89 4| Ar ne, Gužai?~ - Tai jau.~ - Pasigersi, Tiliau. 90 4| žmogaus varyti. Ir kelią jau suvis nuleido. Ir šiaip 91 4| suvis nuleido. Ir šiaip jau...~ Kas tas - šiaip jau? 92 4| jau...~ Kas tas - šiaip jau? Bet jos nepamokysi. Jos 93 5| keliaujančius į turgų pasitikdavo jau atstu laikuose eibės didžiųjų 94 5| Prisikaštavojai. Matau jau prie kelinto vežimo.~ - 95 5| O kaip tavo ranka? Ar jau sugijo? - susidomėjo eigulys.~ - 96 5| brūkštelėjau į sieną.~ - Tai jau. O ką beveiki?~ - Valkiojuos. 97 5| besitikinčių.~ - Nu, kad jau tokios naujienos, tai eime, - 98 5| Užsidirbau, Petriuk. Taip jau reikėjo, - šaipėsi Tilius 99 5| vanduo nuo epušių žievės. Ar jau nebėra nieko tvirtesnio?~ - 100 5| sužiuro.~ - Parsiradau jau gerai įdienojus. Kai dribau, 101 5| apmaudingai kratė gaurus.~ - Aš jau nedovanočiau, ne.~ - 102 5| kvit. Išgerkim. Per daug jau liūdna. O Tilius atsigavėjo 103 5| gera širdis. O jis turįs jau susirūpinti ir kelione namolei. 104 5| mokyklos kieme. Jos šiandien jau su motinišku rimtumu stumdo 105 6| paskui apsitraukė ūkanom ir jau prie namų besmilko siaura 106 6| kilo, ėjo žalyn, aiškyn. Jau išsiskyrė pavieniai medžiai - 107 6| gyslelė.~ Ir netrukus jau užpakaly lojo šunes, kudakeno 108 6| Vietovę ženklinanti lenta jau švietė prikalta prie paskutinio 109 6| gausi pavalgyli, - pašokusi jau ruošė jam vietą Milė.~ - 110 6| viską turiu.~ - Teks jau paskolinti tam kartui. Ką 111 6| išmušė, taip. Bet Gužas jau, matyt, buvo naują įdėjęs. 112 6| Sušilo. Kalneliai jau baltuoti ima. Po švenčių 113 6| baltuoti ima. Po švenčių jau ir į vagą kibsim, - ūkiškai 114 6| nešis užsimerkęs. Jeigu jau kartą pamėginta, tai, žinai, 115 6| užtekę. O čia beregint. Gana jau.~ - Dar tą krūvelę.~ 116 6| laikas pavakariams.~ - Jau mes matėm. Suko ratus viršum 117 6| pasigyrė namiškiai.~ Jeigu jau gandras namie, tai ko daugiau 118 6| nereikia? Ir gerai - daugiau jau nebenorės. Bet palikim, 119 6| nusispjauti. Nes ką sakė mama - jau rytą užmiršo. Tu išlėkei 120 6| Žiūrėk, medžius neša!~ Jau iš toliau girdėjosi savotiškas 121 6| aš kažkodėl maniau, kad jau seniai jie nuplaukė.~ - 122 6| vaizdžiai pasakė eigulys. Dabar jau jiems gerai moka, bet greit 123 6| Galėčiau ir pameluoti. Bet taip jau yra, kad čia rašo, kviečia, 124 6| Prūsų pasieny tai. Dviračiu jau nebeatvažiuočiau iš ten.~ - 125 6| vandens.~ - Vaje. Dabar tai jau nebegalėsi užimti tos vietos.~ - 126 6| Doveikos pirties.~ - Jau seniau pastebėjau. Tik negalėjau 127 7| Teisybė, kad yra. Naktį jau čia neįkrapensi taip sau 128 7| ir pasisveikino.~ - O, jau jūs pas mus?~ - Jau, 129 7| jau jūs pas mus?~ - Jau, ponia. Pasiskubinau.~ - 130 7| Doveika išėjęs į laukus. Sako, jau arti bus galima. Mes tad 131 7| kad reikia.~ - O mes jau be piršto apsieinam. Ir 132 7| O kur mergos guli?~ - Jau mergos parūpo? Aha - matos 133 7| Lašą užliejo ant danties ir jau blūdija apie lovas. Ką gi 134 7| lovą? Nabagėli tu?~ - Jau ir sakysiu aš tau. To tai 135 7| kur tu, žmogeliau.~ - Jau vėl riejasi kaip šeškas 136 7| ji nenorėjo užsileisti, jau ypač Laurynui.~ - Matydavau 137 7| pasižymėti stengdamasi. O jau plėšėsi taip smarkiai, tartum 138 7| pypkė sučirškė.~ - Gyvas jau?~ Tilius rąžėsi, braškindamas 139 7| kad su drabužiais. Ir mat jau vienuolikti metai...~ - 140 7| kirtimus prižiūrėjo, tai jau taip suaižęs, kad sergėk 141 7| žiemą, o tą vakarą ir griebs jau per gvoltą jaunąją Gužienės...~ - 142 7| Kas toliau? Nieko. Jau čia, gerbiamas, pats geriau 143 7| keletą sprindžių. Paskui jau skiedryne, kur supjaustytų 144 7| Žemė spėriai brinko ir jau bolavo aukštumose. Didieji 145 7| jis guli, pavarę, nes tai jau valkata svieto paskutinis. 146 7| paskui laiko nebebus. Va Julė jau nė pati nebesuskaito, kiek 147 7| suvilkti vazaunėn, nes jos jau atvažinėjo savo kelius. 148 8| atkakliai ir tikino, kad jau nuo senovės žilos jų kieme 149 8| klebonas. Bet vėliau tai jau labai prašom. Vėliau - kodėl 150 8| O pirma pas mus. Aš jau andai sakiau, kad pirma 151 8| nelaukęs. Tučtuojau.~ Kur jau čia neateisi. Jei tik išleis, 152 8| tai ir ateis. Och, kur jau ten neišleis. Kur tai girdėta?~ - 153 8| eile susigėrė. O daugiau jau vaduokitės savo galva. Kas 154 8| gyvulio.~ Šeimyninėje vyrai jau nuo savęs po kelias išvertė 155 8| kam vienas teriojęsis. Jis jau būtų padėjęs.~ E, tiek 156 8| tos bėdos. Va, Laurynas jau seniai susidorojęs ir smagiai 157 8| neprašysim.~ - Šaukštai bus jau tada po pietų, - grasino 158 8| užkiščiau, ir tiek. Dabar jau ji tyko, ar kas neatvažiuos. 159 8| Pakelės beržų pumpurai jau itin pabrinkę. Iš pragręžto 160 8| ir išblizginta, bet taip jau išdabinta gudriais išdirbiniais 161 8| Ir pasirodė jam, kad tą jau jis buvo pajutęs gera valanda 162 8| pasitiko šunys. Vaikai lakstė jau vienmarškiniai ir basi.~ - 163 8| stuomeniu pasiduodamas. Jau iki pusės, jau, jau švysčioja 164 8| pasiduodamas. Jau iki pusės, jau, jau švysčioja beržų šakos, 165 8| pasiduodamas. Jau iki pusės, jau, jau švysčioja beržų šakos, panirdamos 166 8| vėjų ir atviroje saulei, jau pylėsi skaisčiu žalumu veja, 167 8| paskutinę akimirką, po kurios jau pati tėkmė būtų pasinešusi 168 8| Taip, taip! Dabar jau trims mėnesiams uždarysim. 169 8| atpažinusi kai kurias žymes, jau anksčiau pastebėtas, kai 170 9| Tasai vachmistra Žeimys. Jau jis per daug savim pasitikįs 171 9| pasiimti, kas pažadėta. Tą jau nusinešė šuva ant uodegos. 172 9| ženklus. Valdžios akyse jau jis nusikaltėlis ir prapuolęs 173 9| Dar palauks. Nors ten gal jau ir muzika groja, ir įšilęs 174 9| laikymasis jį vargino.~ - Argi jau taip? Teks jums pasikinkyti 175 9| jie. Ir viskas, - jeigu jau taip, tai nėra ko ir varžytis.~ - 176 9| manęs neišmestumėt. Teks jau eiti, - pas duris ji dar 177 9| praėjo valandžiukė. Tada jau pareikalavo trumpai:~ - 178 9| palikau grytelėj. Aš pats jau artojas - vargdienis. Kumetis 179 9| Atiduosiu Veronikai į rankas. Ji jau žinos, ką daryt.~ Taip 180 9| ir, kol pasiruošė gerti, jau didumą nulaistė. Petras 181 9| nudžiovei? A? Atsakyk man! Jau man duodasi taip, kad aną 182 9| valstybinę nuo šniūrinės. Jau kažin ar toj troboj tilptų, 183 9| Bus gerai, vadinasi. Jis jau sutvarkys.~ - Pons viršininke, 184 9| glėbį šiaudų ir, kai tai jau buvo atlikta, griebę keliese 185 9| nė kaip prieiti nebuvę. O jau snukis - kaip tekinio stebulė 186 9| gimdytojai nebūtų atpažinę. Kur jau.~ Kaip jis ten atsiradęs, 187 10| nepasilaiko. Pro vartus, ir jau dulka vilnos.~ Pabuvęs 188 10| graudingai moteriškė.~ - Jau tau čia girgždėlė. O kad 189 10| kas čia bus.~ Po to jau greitai ėjosi. Vaikis nesiderėjo. 190 10| dėl drapanų, tai ką čia jau daug kalbėti.~ - Gero 191 10| milinė pirštinė. O sako, kad jau keturiolikos metų. Kažin, 192 10| gyvulį, savo namuose augintą, jau būtų ir gaila, ir negražu. 193 10| penimoji nė dorai sužvigti, kai jau gulėjo aukštinelka, o ant 194 10| akėčiomis, nepajuto, kad jau po saulės grąžos. Ir vasarą, 195 10| miežių kruopoms.~ Kai jau bažnytiniai padėkoję raišiojosi 196 10| mūsų,- jam paaiškino.~ O jau vaišinosi - tai ką gi. Moterys 197 10| ir paties menkiausio. O jau Zuzanai ir nykščiu pašonėn 198 10| koja papynęs, nes geruoju jau jos nepergriausi. Ir įniko 199 10| pradalgėse.~ O vėliau, jau taip apie mikūlas, močia 200 10| Sieros, sieros.~ - Jau tu, mamun. Geriau aš pats 201 10| Poterius mokat? Kur nemokėsit? Jau kai prisipažįstat, tai ir 202 10| Zuzana, pati mažoji - tokia jau buvo. Tik ta viena ir beužsikorė.~ - 203 10| Kai rauplės siautė... Tai jau bus visos trys dešimtys 204 10| Zuzana tokia, sakai? Tai jau jai visos keturios. A?~ - 205 10| Tigi, tigi. Tiek jau gal ir bus vaikui... O rodos, 206 10| staklės subudavota ir nunokus jau ant to paskutiniojo. O jūs, 207 10| kas išeis.~ Šlubiui jau ir ūsai stagarojo, ir kaulai 208 10| Bet jie nemažėjo. Ne. Tiek jau ji išmanė.~ Nemažėjo 209 10| daugiausia turįs.~ Jis jau galėjo vykdyti savo senus 210 10| pralenkti? Ir viena, ir kita, jau iš anksto numatyta į žmonas, 211 10| buvo moteriukė. Gera. Tik jau labai suvėlino Doveikos 212 10| nors ką tu...~ Tuo metu jau buvo pasirodžiusi jauna 213 11| išėjo statytojams, ir tai jau buvo šiokia tokia gaištis. 214 11| sulapojusių alyvų, kurių žiedai jau buvo perpus išsiskleidę, 215 11| kitame gale.~ - Judėsiu. Jau kažin kas atvažiuoja. Dar 216 11| ar girdėtųsi? Kažin ar ji jau atsikėlė? Kur ji kelsis, 217 11| verta pasimesti ant šono. Jau aš pasakysiu, kad vieną 218 11| pasakysiu.~ - O teisybė, ar jau užsiregistravai prie kasimo?~ - 219 11| mėnesio pradžioj numatoma jau, - skatino Petras. Tugaudis, 220 11| išverstą mergiotę. O Tugaudžiui jau pragarą užkūrė. Lopys savo 221 11| labai miglotai. Bet artėjo jau nesulaikomai.~ Saulė 222 11| siūlyti įspėti. Bet ką? Ir tai jau ne taip paprasta. Laikrodininko 223 11| Gi be to bieso recepto ar jau jūs nieko neturite? - nirtulingai 224 11| viršutinių, nė apatinių, - Tilius jau pradėjo gailėtis čia užėjęs. 225 11| malonu girdėti. Štai mes jau ir būsime pasiekę aiškumo 226 11| pasiekę aiškumo ribą. Čia jau kita sritis, nors mums taip 227 11| taip pat gimininga. Čia jau kosmetika, tamstele, - vaistininkas 228 11| kišenėje nėra per daug, ir jei jau pirkti, tai vieną iš tų 229 11| viskuom sutikdamas. Tegul jau būna. Ar taip, ar taip žuvęs.~ - 230 11| ten ėjosi gerai. Brolis jau buvo ne tik apsisėjęs, bet 231 11| ūkiu ir aplinka. Brolis jau baigė jį pasivyti ūgiu, 232 11| paskutines vaistinės atčaižas ir jau ramesne širdimi guodėsi, 233 12| apglėbęs javus. Inkilų bitėms jau nieks nebeįkeldavo. Senasis 234 12| turtingi, ramūs ir sotūs, jau raudonavo čerpės ir lentelėmis 235 12| šiuomi vieškeliu. Po to jau nebebuvo gero. Nebebuvo 236 12| Baikštys.~ Ežerą nuleis. Jau kuris laikas susirinkę troboj 237 12| nutraukia šniūrus.~ Senasis jau dabar gali pasakyti, kuom 238 12| Miežių sėjimo laiku ir kai jau rugys bamblyje. Neee, ne 239 12| apnešdami rūdimis, kurios jau joks gyvulys nebeėda. Pasakytų 240 12| Pasakytų jis, kaipgi, tik kad jau nebėra kam. Jaunieji išpuiko, 241 12| Būtų dar Doveika, tik tas jau velniui dūšią užrašęs ir 242 12| sukišusios, kuždėjosi, kad jau bent šią vasarą nebus nuobodu. 243 12| visai vasarai - na, na, jau bus ko pasiklausyti.~ 244 12| išlipęs pasakė:~ - Būsim jau kaip šaute prišovę.~ - 245 12| ant popierosų pakelio, tai jau kits kuškis. Juk man vis 246 12| kalbėti ir todėl tęsė:~ - Jau aš toks žmogus - ką apsiimu, 247 12| atvešiu, tai ir atvežiau. Jau kad ir kaip, nebūčiau palikęs 248 12| Tik, meldžiamoji, jau nesikaštyk per daug. Turi 249 12| geros vietos paeini. Aš jau toks žmogus, kad, jei ką 250 12| smulkus, tai ką tada. Aš jau toks, kad negailiu atsakyti 251 12| ėjo ieškoti. Porą kartų, jau beldžiantis per mišką, stabdė 252 12| užėjęs krautuvėn. Bet mes jau žinojom anksčiau, kad jūs 253 12| Yra, yra. Bet dabar jau jie sumigę, ir kaip juos 254 12| kas. Dar beveik tamsu, o jau motoras ūžia. Ir jūs turėsit 255 12| paruošimu. Tą pat vakarą jau ji spėjo sužinoti beveik 256 12| pons Doveika.~ - Ir jau, sakai, atsikėlusi?~ - 257 12| sakai, atsikėlusi?~ - Jau kuri kadė.~ - Tai rodyk, 258 12| sulaukėm vieną kartą. O jau valandžiukę laukėm,- žmogėnas 259 12| ir darbas. Jeigu panelė jau būtų pasirengusi. mes tuojau 260 12| naktį kitą pavargti. Paskui jau atsirasią. Jis nesiskubino 261 12| praktikos darbai. Tai man jau, panelyt, nepasakysi, - 262 12| pasikliauti. Taigis, taigis... Jei jau ką jis daro, tai ir bus 263 12| to kliuvo.~ - Nu, kur jau ne.~ Bet kad lova atsirado 264 12| savo plunksnakotį.~ - Jau į tokią lovytę mėgėjų atsirastų. 265 12| apsisuko ne viena ir šiandien jau be pirštinių nebepaimama. 266 12| tą pat dieną iš namų. Jie jau manė sulaukę dienos, kai 267 12| atleidžiama nuo mokesčio, buvo jau dailiai nuaugusi ir prastypusi 268 12| tokia kukli. Ne, ne taip jau mažai, įskaitant butą, kurą 269 12| medžiais tinklo. Ilgiau jau jie nebegalėję laukti jos 270 13| jis gyvas būsiąs. Doveika jau nebemelšiąs jo, kaip jis 271 13| kniaukė kačiukai. Šeimyna jau knarkė kaip reikiant, bet 272 13| nėra sutemę, o trečią ryto jau šviesu.~ Ji nė lango 273 13| vielos ir tada leido riedėti jau nebesulaikomai, jau nebeatsaukiamai.~ 274 13| riedėti jau nebesulaikomai, jau nebeatsaukiamai.~ Iš 275 13| pavasarį. Doveikos vietoje jau seniai ją būčiau išgrūdęs.~ - 276 13| audra ateina. Griaustinis jau dunda padangėmis.~ - 277 13| nė nepagalvojau. Ir štai jau debesį matau atkylantį nuo 278 13| kartą gyvenime. Kad po to jau viskas eina savaime ir nebeatšaukiamai. 279 13| niekad neištartą žodį, dabar jau vis tiek nustojusį savo 280 13| atmintiną naktį.~ Seniai jau buvo apmalšęs lietus. Debesys 281 13| iš pasitenkinimo.~ - Jau kad miegojau, tai miegojau. 282 13| kraustytis ir pradėti pats, jau ir laikas, prisidirbo kitiems 283 13| diendaržio.~ - Žio, tai jau parsimušęs? Teks tom pačiom 284 13| praeity. Neperšokamas griovys jau buvo išsikasęs tame tarpe, 285 13| rikiavosi eilės sustatytų maišų, jau iš anksto pripildytų sėklinių 286 13| tol, kol užauga, paskui jau jai reikia rasti vietos. 287 13| bulves rudenį. Bulvės, tiesa, jau buvusios nukastos, atartos 288 13| nurinktos. Bet žinoma, kad jau po visko, kai atrodo, jog 289 13| pavakarių ruošti.~ - Jau gali. Duok krepšį Laurynui, 290 13| O gal padėti? Nors aš jau tokia ir padėjėja. ~ 291 13| atpluošė Doveikienė. Ir iš tolo jau šaukė:~ - Jau ir aš! 292 13| iš tolo jau šaukė:~ - Jau ir aš! Galėsim važiuoti!~ 293 13| sutrupinę.~ - Iš kur jau?~ Trankydama duris ir 294 13| jai iki trisdešimties, o jau plaukai pradeda žilti. Ji 295 14| ir laidos už tvoros, kur jau keletas panašių skenduolių 296 14| Pažiūrėsim.~ - Tuos reikalus jau palik man. Aš iki panagių 297 14| buvusi naktis, kad lietus jau ne kibirais, o upėmis pylęs, 298 14| teta, palikusi našlauti, jau gerokai apsenusi, tačiau 299 14| Ją išleistų už vyro. Ji jau turinti numačiusi padorų 300 14| žodžiai. Ir kai pajuto, kad jau gali ištarti. suriko:~ - 301 14| mamyt! Ne, ne...~ - Nu jau, nu jau?~ Ji išlėkė pro 302 14| ne...~ - Nu jau, nu jau?~ Ji išlėkė pro duris 303 14| nebeatsimena, tartum ji jau būtų pasiekusi šimtą metų. 304 14| nesiūlo laimių, kai laimę jau ji pati laikė savo rankose, 305 14| kaip mama sakė, jog teta jau jai ir jaunikį parinkusi. 306 14| tai nuoskauda tam, kurį jau ji buvo pasirinkusi ir be 307 14| lapais braukė veidą. Dabar jau jis yra baigęs darbą ir 308 14| vakarienės. O gal dar ne? O gal jau yra pavalgęs ir ateina? 309 14| pasiges ir pradės ieškoti. Gal jau ieško?~ - Kas?~ - 310 14| neblogai...~ - Ir jaunikį jau turi parinkusi, - tęsė, 311 14| turi parinkusi, - tęsė, jau beveik įsižeidusi.~ - 312 14| pasiskandinti ketinusi, jei jau jokios išeities nebebūtų.~ - 313 14| būtų buvę gražu. Niekas jau mūsų nebebūtų galėjęs išskirti. 314 14| Velnio akį visiems jiems. Aš jau mokėčiau nasrus užkimšti, 315 14| kaip. O manė nuslėpti, ir jau mažai betrūko, kad nebūtų 316 14| buvo kas tarne?~ - Čia jau Monikos išmislai, - nutarė 317 14| siaubingus planus. Nors jie jau ir buvo netekę savo aštrumo 318 14| įsierzinti nenorėjo. Tikriausiai jau jos ieškojo. Atsisveikino 319 14| atšalusį ir greičiausiai jau buvo miręs, kai atrado jį 320 14| susispausti grašį, jeigu jau kartą išėjęs į svietą. Pasiekęs 321 14| padėti dolerius į banką ir jau dairėsi ko nors geresnio. 322 14| priešingai? Pasiklausti jau nebebuvo kaip, nors ir didžiai 323 14| didelį jis pats išaugino Jau vėliau, nuolatos darydamas 324 14| pragaištingus padarinius, jau negalėjo taip paprastai 325 14| įtiko net nesistengdamas, ir jau visiškai galėjo tikėtis 326 14| išsiilgęs moters.~ O tai jau buvo labai daug. Taip daug 327 15| PENKIOLIKTAS ~ Būtų jau geriau nevažiavęs į turgų. 328 15| vėl dabar iš naujo. Geriau jau juokais nuversti.~ - 329 15| drąsinosi:~ - Tą daržinėlę jau galėtum, pons, man atiduoti.~ - 330 15| Nesakau, kad ne. Dabar jau per vėlu.~ Žmogus klausėsi 331 15| spręsti ir išspręsti. Šitoji jau pradėjo jį varginti. Nors 332 15| kad nuošimčiai auga, to jau nemato. Kai gavo pinigo, 333 15| Paskelbė varžytynes, tai jau žinok, kad ir parduos. O 334 15| Varlinėje nesugausi? Jis jau suko ton pusėn, kad liktų 335 15| tiek.~ - Na, vadžias jau vis galėsi nulaikyti, kol 336 15| bus pasiuntęs jam, bent jau antrajai jo gyvenimo daliai 337 15| visokius neklaužadas, tai ką jau čia dabar. Žmonos nepaslankumus 338 15| kaip reikiant, tai antrieji jau turėjo būti visai padorūs.~ 339 15| arba klausau, bus padaryta. Jau čia beveik kariškai. Tas 340 15| rankas, ir atlikta. O dabar - jau antspaudo reikia.~ Žmona 341 15| melioracijos. Ano darbo jau aš nepavydžiu. Gerai, jei 342 15| kad ne? Gi Gužo mažylė jau taip išstypusi. Sakytum 343 15| nepanašus į tokį.~ Paskui jau po sandėrio aplaistymo ir 344 15| Jis net nežinojo, ar čia jau tokia gera vieta, geresnės 345 15| ateina visada, kai veiksmas jau atliktas ir atitaisyti jo 346 15| ir atitrauks ranką, kai jau griebsi išsižiojęs. O tavo 347 15| svarbiais ir reikšmingais, bent jau tokiais, jog niekai prieš 348 15| darganų ir purvynų.~ Ji jau bent žinojo, ko atėjusi. 349 15| žmogėnui kaip Doveika? Jis jau susitvarko - būkite be baimės. 350 16| rūpestingieji su saulės tekėjimu jau prisistatė, lyg bijodami 351 16| paliovos. Aštuntą valandą jau būriavosi gerokai per šimtą 352 16| Lankytojų netrūks. Mergiotės jau dabar plėšosi iš smalsumo.~ - 353 16| nedraugiškas kasėjas.~ - Ar tai jau sveiką pavarė nuo kiaulių, 354 16| kažką daryti, bet Petras jau buvo jį pasičiupęs už peties 355 16| neatlėksi. Gerai dar, jei jau išvažiavo. O gal dar ir 356 16| paupiu aukštyn.~ Juk taip jau iš karto, kokiam apskrities 357 16| ankstyvesnių žiemų kirtimuose jau kalėsi jaunutės pušaitės 358 16| voverių uodegas. Toliau jos jau dengė kelmus ir išvartų 359 16| klampynes ir liūnus. Augmenija jau ėjo skurdyn. Mažos, plačiai 360 16| Juozapato pakalnėn.~ - Na jau. Kai pradės durpynų eksploataciją, 361 16| griovkasiams vis tiek darė įspūdį. Jau patsai pasibaudimas versti 362 16| turi būti. Vai neapsieis jau be triukšmo. Viršaitis vos 363 16| kad plikas? Su drabužiais jau nesiplukdysi. Tą žino ir 364 16| viršaiti, kam kitam. Aš jau gerai pažįstu. Dešimt metų 365 16| lempelę, po žodelį. Vargiai jau kada bepasilaikys, kad tiek 366 16| Viršaitis su sekretorium jau kuri kada lūkuriuoja. Geras 367 16| tai nėra, sako. Ir kodėl jau turėtų būti blogas? Jį skyrė, 368 16| ir graudu pasidarė, kad jau jam to niekad nebepakartos.~ 369 16| parsivedė Moniką. Vaizdas jau dabar kitoks. Jis nebe viršaitis, 370 16| Tau ir nereikia to. Aš jau viską. Tik paruošk stalą, 371 16| keletą valandų.~ Doveika jau artinosi prie tilto, kai 372 16| nubristi?~ - Takelis jau pradžiūvęs.~ - Aš tai 373 16| pradžiūvęs.~ - Aš tai jau neisiu, - abejingai muistėsi 374 16| susilikdavę dažniau, bet dabar jau kiek ir nutolę.~ - Girdėjau, 375 16| sekretorius atsilikdamas, kai kiti jau ruošėsi leistis į balas.~ - 376 16| Valsčiaus žmonėms tos bėdos jau buvo atsiėdusios iki panagiu.~ - 377 16| viršininko padėjėjas jau aiškiai nekantravo.~ 378 17| O ką jis?~ - Jis tai jau kurgi. Pučiasi kaip rainasis, 379 17| tokia viežlyba poniutė, kaip jau ten... Ką, viežlyba? Bjauri 380 17| Bjauri kaip velnias, o pikta jau - kaip raganų motina, - 381 17| širdies prisisegti. Ar tikrai jau ji tokia graži, Tiliau?~ - 382 17| miestą, ir ką tada?~ - Jau norėjo išsivežti. Ir žinai 383 17| dar nevedęs. O tie kiti - jau su pačiom ir vaikais apsikrovę. 384 17| nevažiavai?~ - Vai ar aš jau tokia kvaila, kad važiuočiau? 385 17| Už ką? Tai tu manęs jau nebemyli?~ - Eik tu, 386 17| Tai gerai. Aš tai jau labai labai tave, Tiliau. 387 17| Greičiausiai. Už tai jau jam būtum davęs ausų, ar 388 17| taip, aš nesuprantu? Kad jau jai atsibodę. Ir kad ji 389 17| lange. Kada ji beužmigs, jei jau aušra pasikelia iš miško 390 17| susimanytų dažniau lankytis, jau kažin, ar beišturėtų. Vargina, 391 17| išeidavo vis vien gera. Jau tokia gera, kad pilvus apsimušdami 392 17| Doveikos samdinė.~ - Jau kur tu girdėsi, jei ir aš 393 17| nerimu žvelgė į mišką. Gero jau nebebus, kai įsimetė tokie 394 17| lango ir klausėsi.~ Kai jau viskas buvo nurimę ir lauke, 395 17| kad jų kur...~ - Sakėte jau.~ - Nagi sakiau, bet 396 17| jauną žmoną.~ - Laikas jau ir mums, žmonele, pailsėti.~ - 397 17| Atimkit savo ranką. Ir taip jau šilta, - ji spaudėsi prie 398 17| visokiausiais niekeliais. Tegul jau būtų, nes yra iš ko. Bet 399 17| norėtum paklausti, kada jau, meldžiamoji, pasijausi 400 17| viskas geru ir išeidavo. Jau jani nepasitaikė taip sausai 401 17| jo amžių ir padėtį. Bent jau taip, kad nesivaržytum ir 402 17| atlieka be priekaistų. Matyt jau iš viso, jog dykai neleidęs 403 17| kas kita. Čia ir moterims jau kažkaip arčiau esą prie 404 17| atneštų. Gal kada, o gal jau ir nebeteks čia sėdėti, 405 17| galėtų pasakyti? Daręs tai jau viska iš pagrindų, nes toks 406 17| viska iš pagrindų, nes toks jau jo esąs būdas. Vandens nereikia 407 17| mėgstanti gėles?~ - Kur jau gėlių nemėgsi?~ Na, jis 408 17| siektų tik laukimu. Ji turėjo jau pačioje pradžioje kitaip 409 17| jo meilę atstums. Ji buvo jau taip pripratusi prie tos 410 17| savaitę prieš užsigavint. Jau kad nubrėždavo, kad nutrypdavo. 411 17| liudininkais ir...~ - Ir jau mano žmonelė brangiausia 412 17| krūtinėje nuo tos minties, jau taip greitai stosiančios 413 17| užmiršti. Ūkį užrašyti jis jau turėtų savo žmonai. Ir dar 414 17| Gerai. Pavažiuosim.~ - Jau mano pareiga sutvarkyti, 415 17| būsimų vaikių klausimas jau beveik nebekėlė jokių abejonių.~ 416 17| į svetimas gūžtas. Labai jau panūdo savos.~ Jis rodė 417 17| tėvą, tai ir gerai. Tėvo jau jis nepagąsdins. Ne. Jis 418 17| jis nepagąsdins. Ne. Jis jau turi kuom rūpintis.~ 419 18| sproginėjimą.~ O po to jau ji nebepajėgė išsilaikyti 420 18| parsivesti į namus ir manyti ją jau padaręs savo visam laikui. 421 18| nereikėtų, visiškai įsitikinęs jau viską jai suteikęs ir dar 422 18| aptrauktos pelkės. Kas nors jau vis susiras iki to laiko. 423 18| susiras iki to laiko. Kada jau ji bus visapusiškai susipažinus 424 18| laimę ir apie vaikus, kurių jau pats laikas būtų susilaukti. 425 18| nuotaikos apimtas:~ - Jis jau aplopė savo lizdelį ir patupdė 426 18| senas miršta. Va...~ - Ar jau taip suėmė žmogų? - susidomėjo 427 18| susidomėjo Jonas.~ - Suėmė. Ir jau nebekels. Eigulys ėjo kinkytis, 428 18| ir Julė.~ - Žino. Jis jau nujautė. Sako, gyvatės bėga 429 18| vandeniu. O šįryt Gužas jau išvažiavo parvežti jam pačiam.~ - 430 18| prisidengti.~ - Senas jau, - susimąstė ir Doveika. - 431 18| į Basiuliškes. O ir man jau artėja prie kapos.~ - 432 18| Ką jaučia Petras, jis gi jau bus tada prisivaręs prie 433 18| ponas mano? Kaip spėju, jau ir kunigas turėtų atvažiuoti.~ - 434 18| buvo, ir koks būt, vis vien jau to yra užsipelnęs, kad pasikalbėtumei 435 18| krautuvę ir nepaėmęs.~ - Jei jau būtina, pasukim ir pasiimsim, - 436 18| išsiskirti iš kilų, jeigu jau kartą atėjo ir pasidarė 437 18| sugavęs nauja bruožą joje. Jau ji pradeda domėtis ir užsiimti 438 18| užgriuvusių bėdų. Moteriukės jau buvo sustygavusios savo 439 18| pasilikti su tais, kurie jau ruošiasi išeiti. Kas kalba 440 18| atlėkusią paplepėti.~ - Jau eini namo? - paklausė mergaitė.~ - 441 18| Ji tik turėjo nuspėti, ar jau pakankamai sutemę, ar jau 442 18| jau pakankamai sutemę, ar jau laikas bėgti ir užimti savo 443 18| Man sakė. Tavo vietoje aš jau apsisukčiau.~ - O man 444 19| pasiekti palaukę, kur upė jau tekėjo pievomis ir turėjo 445 19| Petras ir Tugaudis. Saulė jau gerokai buvo persisvėrusi 446 19| lizdus pašelmenėse. Taip jau buvo gera pasivartyti ir 447 19| Nepatogu, sakai. O paskui jau bus patogu. Ne tau, bet 448 19| atsiveria širdis. Tokia jau ji kvaila.~ - Jaunas 449 19| čia be reikalo.~ - Gal jau pasibaigs mano vargai. Gal 450 19| žmogus. Duonos pas tėvą jau vis užtektų.~ - Kur neužteks... 451 19| kamaron pro duris - jos jau praviros gatavai. Uniforma 452 19| ant kūno. Ir vyras nuaugęs jau neprastai. Kur tu rasi kitą 453 19| bet nedaug. O su draugais jau pagerta buvo, jau kad pasišvaistyta, 454 19| draugais jau pagerta buvo, jau kad pasišvaistyta, kur tu 455 19| Kietas tu krienas, jau ką ir sakyti, - nuoširdžiai 456 19| dabar.~ - Vieną kartą jau taip buvau prisivaręs prie 457 19| prisivaręs prie griovio krašto, jau taip apkartusi širdis nuo 458 19| į ašaras įsiliedamas, ir jau nešiu pašto dėžutėn įmesti. 459 19| pakeitusi tamsą, o tai, kad jau ji praeityje ir nebepasiekiama 460 19| alkūnių.~ - Tavo vietoje jau seniai būčiau palikęs tą 461 19| ieškoti. Šok tik pakalnėn, ir jau prasideda geras gyvenimas.~ - 462 19| dainuok.~ - Prisilenkėm mes jau iki atsiraugėjimo. Senos 463 19| gal ne tuščiai.~ - Kur jau ten? Jis, žaltys, akis muilina,- 464 19| Nesijuok. Ir tavo Agnė jau valkiojasi su tokiu iš palapinės. 465 19| paleidęs stiklinę Každailai į jau ir taip randuotą snukį.~ - 466 19| gaurai. Plaukų ant galvos jau mažai bebuvo likę ir tie 467 19| nors Veroniką trumpai. O jau kai griebsiu, tai bus griebta. 468 19| Kai buvau jaunesnis, tai jau jų perleidau per savo rankas 469 19| iš jo, iš Tiliaus. Iš čia jau jis nebeišeis. Kartą pakliuvęs 470 19| Kai ji apsikabina, jau tada jos nieks nebeatplėš. 471 19| Každaila. - Jam bobos nerūpi. Jau tu nebijok.~ Ne, Petras 472 20| tuštumėlės piniginėje. Mat jau upeliai nebe tokie sraunūs. 473 20| Nesusigraibė laiku, tai šiandien jau per vėlu. Jau jo nebeatleisi 474 20| tai šiandien jau per vėlu. Jau jo nebeatleisi nė pamokysi. 475 20| gražiai susėdus. Nors to jau nebebus kaip seniau, kai 476 20| abu trobos galai. Valdžia jau kito rankose, o dėl to ir 477 20| ir nepriklausomumą. Toks jau jo būdas, ir tokie įpročiai 478 20| nemalonumų. Nebejaunas esi. Jei jau būtinai nori vesti, tai 479 20| O sako, kad šią gadynę jau tokių nebesą. Visos pliuškės 480 20| mokyta, ir nepasileidusi. Čia jau retai tepasitaikanti dorybė. 481 20| jo paties, ir jo žmonos, jau mirusios kada, ir jos tėvų, 482 20| žvilgsnio. Ji sušvitėjo, jam jau nusisukant. Ir tai buvo 483 20| naktį šių namų pastogėje. Jau tada krito valktis ant jo 484 20| Apie ką ji kalbėjo? Valanda jau turbūt seniai praėjo? Ne, 485 20| tavęs pasiilgau!..~ Gal jau buvo praėjusi toji valanda? 486 20| Po velnių! Labai jau. Aš nežinau... Ir bijau...~ - 487 20| Tu galvojai apie mane jau tada?~ - Ne. Negalvojau. 488 20| šėmai prieblandai. O gal jau buvo valanda praėjusi?~ - 489 20| Taip. Bet mūsų valanda jau bus praėjusi. Pabučiuok 490 20| vyšnių. Tarp medžių, kur jau jos nieks nebegalėjo matyli, 491 21| smaigstydami taką kuoleliais. Ten jau netrukus pasilies vanduo. 492 21| kalnais abiejose pusėse.~ Jau išsimušė griovkasiai iš 493 21| užgaudami akmenis.~ Griovys jau perpus dalijo eigulio pievą. 494 21| persimes į Doveikos. Ir jau tada tiesiai į Laumakius. 495 21| kad ir skurdoka, bet vis jau. Veronika žvaliai sukosi. 496 21| Kai darbymetė visiems, tai jau nebėra kada vaipytis ir 497 21| gudriai ruošiama. Palapinės jau arčiau žmonių. Jau jie išėję 498 21| Palapinės jau arčiau žmonių. Jau jie išėję iš gyvatynų, ir, 499 21| Každaila panašus, tik tas jau kitoks daigas. Jo liežuvis 500 21| Veronikos, gyvatsnapis, jau per daug aiškiai taisosi.