Part

 1    1| blakstienomis nesumirkčiodamas. Ta mintis vaikščiojo nuo vieno prie
 2    2|          ūkininkėlis. Pikta šlubio mintis bematant rado pasekėjų.
 3    5|      Gužienės krautuvėje - perbėgo mintis. Tada jis buvo apžėlęs,
 4    8|            save, nes niekam nekilo mintis pastatyti kryžkelėje smuklę
 5   11|        miškavežių arkliai. Išdaigi mintis jį suėmė, ir jis nusijuokė,
 6   11|       troškus, jog salo širdis, ir mintis pavargusi leidosi snaudulin.~   
 7   11|     purtanti, kaip svaigi pagunda, mintis. Ir, griebęs už peties,
 8   11|        kokį nors dailų niekelį. Ta mintis jam labai patiko kaip nauja
 9   12|      gaišta, ir stebėjosi, kaip ta mintis ją taip vėlai pasiekė. Suradusi
10   14|            kalbėjo.~    - Ir kokia mintis mane buvo apėmusi. Aš ketinau
11   16|      dienos vienam iš jų kilo toji mintis. Jis turėjo užsidirbti per
12   17|          žmogui ir nekiltų kitokia mintis. Tik ne jai. Jeigu kokios,
13   18|        nejaukiu šiurpu paliečianti mintis įsipynė jos galvon.~   
14   18|            gailesio sutiktų. Ir ta mintis lengvai slydo ir ilgai sukinosi
15   20|           Jiems nė į galvą neateis mintis čia atsikelti.~    - Puiku.
16   20|  užgrūdintas plieno grąžtas - toji mintis - susidūręs su tolygiai
17   21|       nutilęs mėgindavo surikiuoti mintis. Įdubę žandai jo tamsų veidą
18   24|           lyg skaitydamas svetimas mintis, pasakė.~    - Ne taip garsiai,
19   26|           mane skaudina vien tokia mintis, tai taip nesakytum. Ima
20   26|          užpildė tie žodžiai. Pati mintis jau buvo garsiai rėkiantis
21   27|       baisumas, bet tai, kad tokia mintis jam niekad nekilo anksčiau.
22   27|    šlubasis. Ir taip, kad šioms nė mintis nekilo nepaklausyti. - Reikia