Part

 1    3|       skaičiavo pinigus.~    Plati lova su nėriniais apsiūtomis
 2    4|         akis? Sėdi jis ir spokso į lovą, kur miega Agnė. Paglosto
 3    7| Basiuliškėse.~    O moterys aptarė lovą, skalbinius.~    - Nieks
 4    7|             Atėjau pažiūrėti, kaip lova, - atvertė antklodę, pamaigė
 5    7|                  Nevers tavęs į tą lovą, nesidžiauk.~    Julė patraukė
 6    7|       lovas. Ką gi tu išmanai apie lovą? Nabagėli tu?~    - Jau
 7    7|    pabudusiai žemei.~    Braškanti lova ir garsus žiovulys gretimam
 8   12|            kur jau ne.~    Bet kad lova atsirado taip greitai, to
 9   12|      Pasirodė puikiausia suneriama lova tamsaus poliruoto ąžuolo,
10   12|           savo raštinės, apžiūrėjo lovą, pagyrė ir paaiškino, jog
11   12|           kuo greičiausiai su visa lova. Jokia bendrovė, o jis sumanė
12   13| naudojamiem rūbam, tvirtai suremta lova, paklota ir paruošta netikėtam
13   14|        linko. Jis skubino pasiekti lovą ir išsitiesti. Nuspausti
14   17|      viduje, brakštelėjo už sienos lova ir šlepsėjo žingsniai prie
15   17|      lengva atsakyti kodėl? Eime į lovą, eime, mano mažule.~    -
16   17|           į savo kambarį ir gulo į lovą. Vienas.~    Monika sėdėjo,
17   18|        nemiega. Vartosi, girgždina lovą ir pūkščia, lyg slogučio
18   20|           Užbėgau šeimyninėn. Tavo lova tuščia. Ir tada atsiminiau,
19   20|                  Vyno rasi ten, po lova!~    Tilius neturėjo laikrodžio.
20   27|           nenugalimą trauką. Jokia lova, minkščiausi patalai taip
21   27|        koja pastūmė duris.~    Jos lova tuščia. Ir nė žymės, kad
22   27|          buvo tuščias, kaip ir jos lova jos miegamajam kambary.~