Part

 1    1|          kiek laiko?~    Petras irgi neturėjo laikrodžio, o valandą
 2    4| sukiužusį žmogėną.~    Tugaudis irgi būtų davęs. Tik jis, girdi,
 3    5|        Doveikos žmona.~    - Aš irgi sakiau. Bet šiandien negalįs.~    -
 4    6|      Mažiau vargo. O su tarnyba irgi vien bėdos. Va, jei nori,
 5    7|            atsakė šis.~    - Aš irgi atsimenu, - patvirtino pažintį
 6    9|   garsui iš svetainės.~    - Aš irgi taip manau, - sutiko Doveika. -
 7   11|  raukšlių spinduliais. Tugaudis irgi šypsojosi ir liežuviu vilgė
 8   12|         sėdėjo ir laukė. Žmogus irgi kažko laukė ir, garsiai
 9   12|       lik devynių dešimtų melų, irgi našlys, eigulio tėvas. Tik
10   15|  paskolą - ima, kitas pasiūlo - irgi ima. Jei duoda, tai ir ima
11   17|    priimtuvą pasukęs. Telefonas irgi būsiąs netrukus, nes linija
12   17|      Užteks ir dar liks.~    Ji irgi taip manė, kad užteks~   
13   18|       užimti savo vietą. Ji ėjo irgi ton pusėn, iki vieškelio,
14   19|     sudejavo vaikinas.~    - Aš irgi negalėčiau. Taip kaip tu
15   21|     nupeni savo paršą. Klebonas irgi esąs geras. Teta viską ištroško
16   21|        grėblio dantys.~    - To irgi ploni pirštai.~    - Nu
17   22|       šį tą daugiau žino. Sesuo irgi manė, kad Tilius čia daugiausia
18   22|    samdinys skaitytų knygas? Ji irgi moka, bet neskaito. Ji žino
19   23|        Kad aną kur. Každaila va irgi iltį galanda, nors visai
20   24|        Greičiausiai. Girininkas irgi panašiai kalbėjo. Šlubis
21   25|       važiuoja. Nors jai pačiai irgi ne pro šalį būtų buvę kokiai
22   25|      lyg ne savo liežuviu. Agnė irgi jo nekalbino. Porą valandų