Part

 1    3|    greiti jauni vyrai. Pavasarį Gužas tverdavo naują, o jo dukterys
 2    3|         nudrengtas miške. Ką gi Gužas - pavargęs. Ne tokio vyro
 3    4|     nieko. Ne pirmą, matyt, nes Gužas įpratęs lopyti. O mergoms
 4    4|    rankose valdžia neribota, ir Gužas gali džiaugtis, gavęs porą
 5    4|    vandenį, nešė rankšluosčius. Gužas išėjo arklio kinkyti. Be
 6    6|         langą išmušė, taip. Bet Gužas jau, matyt, buvo naują įdėjęs.
 7    6|       kibsim, - ūkiškai pritarė Gužas.~    - Ar teisybė, Tiliau, -
 8    6|          Tas tiesa, - linkčiojo Gužas. - Juk ne ponauti eina.
 9    6|    malkų, - kukliai pasiteisino Gužas.~    - Reikia, reikia. Už
10    8|      Melamedo popiermalkes.~    Gužas lingavo paupio taku tartum
11   11|    katėjimą, cypsėjimą žąsiukų. Gužas tepė ratus, ruošdamasis
12   12|     tarpdury pasirodė vyrai, ir Gužas pasakė:~    - Čia mūsų viešnia,
13   12|   alkūnę, - įsiterpė neiškentęs Gužas.~    - Sau tai sau, o ir
14   18|        švęstu vandeniu. O šįryt Gužas jau išvažiavo parvežti jam
15   21|         vykdėsi kuo geriausiai. Gužas, žmogelis, baigė nusimušti
16   23|         pas moteras. Gerai, kad Gužas naujo ženklo neįdėjo. Bet
17   23|       nebelikę, išskyrus Petrą. Gužas daržinėn išėjęs. O Veronika,
18   23|       pašokti ant kojų, kai jau Gužas virtęs pro duris. Nesakytum,
19   23| surikusi.~    Lėtas ir nedrąsus Gužas atsistojo priešais ir paklausė:~    -
20   23|         atsiurzgė Každaila.~    Gužas pakartojo tą patį. Ką atsakė
21   23| Nereikia, Petrai, - ramiai tarė Gužas, dulkindamas rankas, lyg
22   27|         atbėgančių šniokštimas. Gužas, jo kaimynas kalvis. Iš