Part

 1    3|       vien auksu žvarba. Petras, tiesa, niekina uniformas, bet
 2    4|         Mūsų pienininkė. Buvusi, tiesa.~    - Panelė Monika. Ponia
 3    4|  Nusigėrei, tai ir eik namo.~    Tiesa, kad niekas nematė tokio
 4    6|    bėgsiu, be pagalio.~    - Tas tiesa, - linkčiojo Gužas. - Juk
 5    6|          Ne, nedraudžia. Tas tai tiesa.~    - Ir tu gali būti geležinkelių
 6    9|       jis tik sapnavo?~    - Tai tiesa. Ir aš atsiprašau, kad įsilaužiau
 7   10|          pamatęs, kad senis sakė tiesą apie dukterį. Ji buvo lygiai
 8   13|       ėmę bulves rudenį. Bulvės, tiesa, jau buvusios nukastos,
 9   14|         Pats apsirišęs. Padėjęs, tiesa, piemuo, tasai šlubasis.
10   21|       kas jam reikia, ir viskas. Tiesa, ir Tilius toks pat iš miško
11   21|    vienas. Ir kalvis kasė.~    - Tiesa. Ir kalvis. Bet abiem užteko.
12   21|     tiesiogiai sugauti jo žodžių tiesą ir pasisavinti ją sau. Į
13   22|        ir po uždarbių.~    - Tas tiesa.~    O ar taip viskas pas
14   22|          Ją vaišino saldainiais, tiesa, jų pačių krautuvėje pirktais,
15   23| pavargusiems šokėjams atsisėsti, tiesa, suręsti greitomis iš neobliuotų
16   25|    pasiklausyti jo muzikos. Jos, tiesa, dar gieda bažnyčios chore,
17   25|     išplepėjo su jo mergaitėmis. Tiesa, dar labai jaunomis ir kvailutėmis,
18   26|         tu dar neišsipagiriojai? Tiesa, per daug buvo nugeriama,
19   26|         nieks jam nedainavo. Kas tiesa, tai tiesa. Bet jos ir nepasigedo.
20   26|        nedainavo. Kas tiesa, tai tiesa. Bet jos ir nepasigedo.
21   27|        Tik bėdos trupučiuką, kol tiesa paaiškės. Dėl pramogos jaunimui.