Part

 1    1|          Nepriprašysi kasdien. Ne, sakau, leisk man, pasėsiu. Sėtuvė
 2    1|          lopai, kai sudygo. Ak tu, sakau, nors eik keliais per dirvą.
 3    2|          Aš kalbu labai rimtai. Aš sakau jums, kad naktys yra labai
 4    2| Neužsileisk. Nė per plauką. Mokės. Sakau, kad mokės, kaip aš čia
 5    3|         velnias pelų. Gyvenimėlis, sakau. Barzdą skutu pas kirpėją
 6    4|      degtukus būsiu užmiršęs. Tai, sakau, užbėgsiu.~    - Senis išgerti
 7    5|           kas juom tikės?~    - Aš sakau, kad toks pablyškęs, kaip
 8    6|          Basiuliškes pereini? Gal, sakau, Petras melavo?~    - Nemelavo.~    -
 9   13|            ir griaustinį girdėtum. Sakau, kad rūdys. Aptrauks agrastų
10   15|            ne?~    - Aš tą patį ir sakau.~    - Nu matai.~    Bjauriai
11   16|      užsikabinėti!~    - Každaila, sakau tau, nelįsk! - įspėjo Raudonasis
12   17|        nutvilkė veidą.~    - Ar aš sakau, kad ji bjauri? Nieko bobelė.~    -
13   19|      nepagalvoja...~    - Ir aš tą sakau.~    - Kodėl?~    - O todėl,
14   19|            bus tvarka. Aš taip tau sakau, nes žinau, - mokė Každaila.~    -
15   21|            Nieko.~    - Ir aš taip sakau.~    - Begėdis.~    - Velniai
16   23|           Ne šimtą, o tik teisybę. Sakau, ponas, daržinė man priklauso.
17   23|                Sakė tai sakė. O aš sakau, kad geriau būčiau uždegęs.
18   24|        tvirtino jam tą patį.~    - Sakau tau, kad padegė.~    Greičiausiai.
19   25|         liežuvį ir nusisuko.~    - Sakau, jog nė tabokos nebeužeina
20   26|            tu nebesiklausai, ką aš sakau? Tiliau, kas atsitiko? -
21   26|         laiko. Jis ateis netrukus. Sakau tau. ~    Jį supurtė baimė.